Naktį iš šeštadienio, spalio 25 dienos, į sekmadienį, spalio 26 dieną, Lietuva vėl pereis prie žiemos laiko, kai laikrodžiai bus pasukti viena valanda atgal. Ir metai iš metų kyla klausimas – kodėl mes vis dar tai darome, kai Europos Sąjunga prieš keletą metų iš principo nusprendė atsisakyti sezoninio laiko keitimo?
Europa žadėjo atsisakyti, bet…
Verta prisiminti, kad 2018 metų rugsėjį Europos Komisija, po plačių viešų konsultacijų, kuriose 84 procentai europiečių pritarė sezoninio laiko keitimo atsisakymui, oficialiai pasiūlė nutraukti šią praktiką.
Komisija pasiūlė 2021 metais pereiti prie nuolatinio laiko, leisdama kiekvienai valstybei narei pasirinkti, ar išlaikyti vasaros, ar žiemos laiką.
Lietuva buvo viena iš šalių, palaikiusių sezoninio laiko keitimo atsisakymą, o priėmus naująją direktyvą buvo pasirengusi pereiti prie vasaros laiko GMT+3 ir likti jame visam laikui.
Kas nutiko?
Tačiau praktikoje šis žingsnis įstrigo. Kiekviena šalis turėjo priimti sprendimą iki 2020 metų balandžio 1 dienos, tačiau pasaulį apėmė Covid-19 pandemija. Pasikeitė politiniai ir ekonominiai prioritetai, o laiko keitimo atšaukimo klausimas buvo atidėtas.
Nors ES lygmeniu buvo diskutuojama dėl laiko keitimo panaikinimo, vieningo sprendimo nebuvo priimta, nes daugelis valstybių narių manė, kad norint susitarti dėl sezoninio laiko keitimo atsisakymo, reikia atlikti išsamų išlaidų bei kitų aspektų poveikio vertinimą. Todėl Lietuva vis dar laikosi anksčiau nustatytos tvarkos.
Kodėl taip sunku susitarti?
Pagrindinė kliūtis – vieningo sprendimo nebuvimas. Norint iš tikrųjų panaikinti laiko keitimą, visos 27 ES valstybės narės turėtų susitarti, kurį laiką – žiemos ar vasaros – jos nori išlaikyti.
Be minėto argumento dėl poveikio vertinimo trūkumo, valstybių narių nuomones taip pat veikia jų geografinė padėtis bei turimos dienos šviesos kiekis ir pasiskirstymas. Atitinkamai Vakarų Europoje esančių valstybių narių visuomenė yra labiau patenkinta laiko keitimu, nes paros ritmas geriau dera su saulės šviesa, aiškina Ūkio ministerijos atstovas.
Jei viena šalis atšauktų laiko keitimą, o kaimyninė šalis to nepadarytų, Europoje kiltų chaosas, apsunkinantis transporto, logistikos ir verslo bendradarbiavimą. Be to, ne visos šalys mąsto vienodai. Šiaurės šalys linkusios pirmenybę teikti žiemos laikui, o pietinės šalys labiau linkusios laikytis vasaros laiko.
Lietuvos pozicija
Vyriausybė, atsižvelgdama į administravimo institucijų, NVO, verslininkų ir gyventojų išreikštas nuomones, taip pat į Lietuvos geografinę padėtį ir teigiamą vasaros laiko naudą, pritaria idėjai pereiti prie vasaros laiko ir likti jame visam laikui, nutraukiant sezoninį laiko kaitaliojimą.
Svarbiausi argumentai – vasaros laikas yra tinkamesnis, nes suteikia žmonėms ilgesnes dienos šviesos valandas aktyviomis valandomis, taip skatinant gyventojų ekonominį ir fizinį aktyvumą, o tai paprastai daro teigiamą poveikį šalies ekonomikai, ypač tokiuose sektoriuose kaip žemės ūkis, turizmas ir statyba.
Kodėl apskritai buvo įvestas laiko keitimas?
Laikrodžių keitimo idėja kilo aštuntojo dešimtmečio pradžioje, reaguojant į pasaulinę naftos krizę. Tikslas buvo taupyti energiją, pritaikant darbo valandas prie dienos šviesos, kad sumažėtų dirbtinio apšvietimo naudojimas.
Pirmą kartą ES mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980 m. 2019 m. Europos Parlamentas pritarė pasiūlymui, kad šalys narės laiko nebesukiotų nuo 2021 metų.
Ar energijos taupymas dar aktualus?
Laikui bėgant pirminis argumentas apie energijos išteklių taupymą iš esmės prarado savo galią. Tyrimai rodo, kad energijos taupymas, jei toks yra, minimalus arba net abejotinas. Tuo pačiu metu vis daugiau kalbama apie neigiamą laiko keitimo poveikį žmonių sveikatai – jis sutrikdo natūralius biologinius ritmus, pablogina miego kokybę ir gali neigiamai paveikti širdies veiklą.
Kada pagaliau nustosime šį ritualą?
Europos Komisija oficialiai nenustatė naujo termino, kada grįžti prie šio klausimo. Kad įvyktų pokyčių, reikalingas visų valstybių narių politinis sutarimas.
Šiuo metu nėra jokių požymių, kad šis sezoninio laiko keitimo atsisakymo klausimas galėtų atsirasti ES darbotvarkėje. Todėl tebegalioja anksčiau patvirtinta tvarka – vasaros laikas Lietuvoje galioja nuo paskutinio kovo sekmadienio iki paskutinio spalio sekmadienio.
