Šiąnakt, rugsėjo 12-13 d. verta pakelti akis į dangų: pasirodys retas meteorų srautas, bet reikės kantrybės

Rugsėjo naktys Lietuvoje jau turi visai kitą nuotaiką nei vasarą. Vakarai greičiau tamsėja, ore atsiranda vėsos, o jei dangus giedras, žvaigždės atrodo ryškesnės nei per karštas rugpjūčio naktis. Būtent todėl šiąnakt verta bent trumpam pakelti akis į dangų – rugsėjo 12–13 d. naktį savo piką pasieks rugsėjo Lyncidai, silpnas, bet gražus meteorų srautas.

Tai nebus toks reginys kaip garsieji Perseidai, kai žmonės vasarą specialiai važiuoja už miesto ir per valandą gali pamatyti dešimtis „krintančių žvaigždžių“. Rugsėjo Lyncidai daug kuklesni. Idealiomis sąlygomis galima tikėtis vos kelių meteorų per valandą, todėl čia svarbiausia ne laukti fejerverko, o nusiteikti ramiai stebėjimo nakčiai. Kitaip tariant, jei išeisite į balkoną trims minutėms ir iškart nieko nepamatysite, tai dar nereiškia, kad reiškinio nėra.

Šis meteorų srautas ypač įdomus Šiaurės pusrutulio gyventojams, todėl Lietuva patenka į palankią stebėjimo zoną. Meteorų radiantas, tai yra dangaus vieta, iš kurios jie tarsi „išskrenda“, yra Lūšies žvaigždyno kryptimi. Pats pavadinimas „Lyncidai“ ir siejamas su šiuo žvaigždynu. Žinoma, meteorai iš tikrųjų neatskrenda iš žvaigždžių. Tai mažytės kosminės dalelės, kurios milžinišku greičiu įlekia į Žemės atmosferą ir trumpam sužimba kaip šviesos brūkšnys.

Kodėl šių metų sąlygos gana palankios

Šiemet rugsėjo Lyncidams stebėti padeda Mėnulis. Meteorų stebėjimui labai svarbu, kad dangus būtų kuo tamsesnis, nes silpnesni meteorai lengvai paskęsta mėnesienoje arba miesto šviesoje. Šį kartą pikas sutampa su laikotarpiu netoli jaunaties, todėl Mėnulis neturėtų stipriai trukdyti stebėjimui.

Lietuvoje tai reiškia, kad didžiausias priešas bus ne Mėnulis, o debesys ir šviesos tarša. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje meteorą pamatyti įmanoma, bet miesto šviesos labai sumažina tikimybę. Kuo daugiau šviestuvų, reklamų, automobilių žibintų ir apšviestų namų aplink, tuo mažiau silpnų dangaus objektų matysite.

Todėl geriausias variantas – išvažiuoti bent keliolika kilometrų už miesto. Tinka sodybos kiemas, laukų keliukas, ežero pakrantė, atviresnė pieva ar bet kuri vieta, kur nėra tiesioginių šviesų į akis. Svarbiausia, kad būtų matoma kuo daugiau dangaus, o ne tik siauras plotas tarp namų ar medžių.

Labai padeda ir kantrybė. Akims reikia laiko priprasti prie tamsos. Jei ką tik žiūrėjote į telefono ekraną, automobilio žibintus ar šviesų langą, danguje matysite mažiau. Po 15–20 minučių tamsoje akys tampa jautresnės, ir net silpnesni meteorai turi daugiau šansų būti pastebėti.

Kada geriausia žiūrėti į dangų

Meteorų galima bandyti ieškoti jau sutemus, tačiau dažniausiai geriausias laikas būna vėliau naktį arba prieš aušrą, kai radiantas pakyla aukščiau danguje. Šaltiniai rugsėjo Lyncidų kryptį sieja su Lūšies žvaigždynu, todėl stebint iš Lietuvos verta žiūrėti plačiau į šiaurės rytų ir rytų dangaus pusę, bet nereikia įsmeigti akių tik į vieną tašką.

Tai dažna klaida stebint meteorus. Žmonės išgirsta, kad radiantas yra konkrečiame žvaigždyne, ir žiūri tik ten. Iš tikrųjų meteorai gali praskrieti gana dideliame dangaus plote. Geriausia įsitaisyti taip, kad matytumėte kuo platesnį dangų, ir leisti akims ramiai klaidžioti. Meteorų lietui nereikia teleskopo, žiūronų ar specialios įrangos. Plika akis čia yra geriausias įrankis, nes ji aprėpia daugiau dangaus.

Jeigu norite pabandyti rimčiau, išeikite ne penkioms minutėms, o bent pusvalandžiui. Rugsėjo Lyncidai nėra gausus srautas, todėl tarp meteorų gali būti ilgos pauzės. Gali praeiti 10, 15 ar 20 minučių ir nieko neįvykti. O tada staiga per dangų perbėga vienas gražus šviesos brūkšnys, ir viskas pasiteisina.

Būtent dėl to šis reiškinys labiau tinka ramiam vakarui nei greitam „pažiūrėjau ir išėjau“ planui. Termosas arbatos, šiltesnė striukė, pledukas, atokesnė vieta ir pusvalandis be telefono ekrano – tokios sąlygos daug geresnės nei bandymas kažką pamatyti pro apšviestą virtuvės langą.

Nuostabus naktinis dangus

Ar galima pamatyti iš miesto ar balkono

Taip, galima, bet tikimybė bus mažesnė. Jei dangus giedras, o jūsų langai ar balkonas nukreipti į tamsesnę pusę, vis tiek verta pabandyti. Ypač jei gyvenate miesto pakraštyje arba mažesniame miestelyje. Net vienas meteoras gali pasirodyti ir virš daugiabučių stogų.

Tačiau nereikėtų tikėtis, kad iš ryškiai apšviesto kiemo matysite tiek pat, kiek žmogus, išvažiavęs į tamsią vietą už miesto. Miesto šviesa „nuplauna“ silpnus meteorų pėdsakus. Lieka tik ryškesni, o jų gali būti nedaug.

Jeigu turite galimybę, rinkitės vietą, kur nematyti tiesioginių žibintų. Net paprastas dalykas – atsistoti taip, kad namas ar medis užstotų gatvės šviestuvą – gali šiek tiek pagerinti matomumą. Telefono ekraną geriau pritemdyti arba visai padėti į šalį. Kiekvienas ryškus žvilgsnis į ekraną vėl sugadina akių prisitaikymą prie tamsos.

Nuotraukoms reikėtų ilgesnio išlaikymo ir stabilaus telefono ar fotoaparato. Tačiau jei nesate įpratę fotografuoti naktinio dangaus, geriau tiesiog stebėti akimis. Meteorai trumpi, greiti ir ne visada ten, kur nukreipta kamera. Kartais gražiausia patirtis būna ne nuotrauka, o tas netikėtas momentas, kai šviesos brūkšnys perbėga dangumi.

Kodėl tai vadinama „krintančiomis žvaigždėmis“

Liaudiškai meteorai vadinami krintančiomis žvaigždėmis, nors su tikromis žvaigždėmis jie neturi nieko bendra. Žvaigždės yra milžiniški dangaus kūnai, esantys neįsivaizduojamai toli, o meteoras – labai maža dalelė, dažnai vos smiltelės dydžio, kuri sudega Žemės atmosferoje.

Kai tokia dalelė įlekia į atmosferą dideliu greičiu, ji įkaista ir sukuria trumpą šviesos pėdsaką. Būtent jį mes ir matome kaip „krintančią žvaigždę“. Dauguma tokių dalelių sudega aukštai atmosferoje ir Žemės paviršiaus nepasiekia.

Meteorų srautai atsiranda tada, kai Žemė savo orbitoje praskrieja pro senų kometų ar kitų kosminių kūnų paliktų dalelių taką. Kai dalelių daugiau, matome meteorų lietų. Kai jų mažiau, kaip rugsėjo Lyncidų atveju, tai labiau rami, subtili dangaus medžioklė nei intensyvus reginys.

Todėl šį vakarą svarbu turėti teisingą lūkestį. Jei tikėsitės dangaus, pilno krintančių žvaigždžių kas kelias sekundes, galite nusivilti. Jei išeisite su mintimi tiesiog pabūti po tamsiu dangumi ir galbūt pamatyti kelis retus šviesos brūkšnius, vakaras gali būti labai malonus.

Kur Lietuvoje geriausia ieškoti tamsesnio dangaus

Geriausia stebėti ten, kur mažiau miesto šviesų. Lietuvoje tam tinka atokesnės kaimo vietovės, miškų pakraščiai, ežerų pakrantės, sodybos, regioninių parkų apylinkės ar atviresni laukai. Svarbiausia – saugumas. Nestokite ant kelio, neikite į privačias valdas be leidimo, nevažiuokite į nepažįstamus miško keliukus vien tam, kad pabūtumėte visiškoje tamsoje.

Jei gyvenate prie Vilniaus, verta trauktis toliau nuo miesto šviesų į atviresnes vietas. Kauno apylinkėse taip pat pakanka vietų, kur už keliolikos ar keliasdešimties kilometrų dangus tampa gerokai tamsesnis. Pajūryje stebėjimui gali tikti atviresnės vietos prie jūros, jei netrukdo debesys ir miesto šviesos. Mažesni miesteliai čia turi pranašumą – pakanka išeiti į atviresnį lauką už gyvenvietės, ir dangus jau bus daug geresnis nei didmiesčio centre.

Rugsėjo naktį nepamirškite šiltesnių drabužių. Net jei dieną dar buvo visai malonu, ilgiau stovint ar sėdint lauke vėsa greitai pasijunta. O jei sušalsite po dešimties minučių, kantrybės meteorams tikrai nebeliks.

Taip pat pasiimkite žibintuvėlį, bet naudokite jį atsargiai. Ryški balta šviesa sugadina naktinį matymą. Jei turite žibintuvėlį su raudona šviesa, jis tinka geriau. Jei ne, tiesiog nukreipkite šviesą į žemę ir nenaudokite jos be reikalo.

Šiąnakt svarbiausia – ne skaičius, o pati akimirka

Rugsėjo Lyncidai nėra garsiausias meteorų srautas. Jie nepretenduoja į metų reginio titulą ir nepavers dangaus nuolat švytinčiu. Bet būtent dėl to jų stebėjimas turi savotiško žavesio. Tai ne masinis dangaus šou, o ramesnis, retesnis reiškinys, kurį pastebi tie, kurie skiria dangui laiko.

Jeigu šiąnakt dangus virš jūsų vietovės bus giedras, verta bent trumpam išeiti į lauką. Pažiūrėkite į šiaurės rytų ar rytų pusę, bet stebėkite visą dangaus skliautą. Leiskite akims priprasti prie tamsos, padėkite telefoną į šalį ir neskubėkite. Galbūt nieko nepamatysite per pirmas minutes, bet būtent kantrybė čia yra svarbiausia.

Jeigu pavyks pamatyti nors vieną meteorą, tai jau bus graži rugsėjo nakties dovana. Toks trumpas šviesos brūkšnys danguje trunka akimirką, bet dažnai palieka daug stipresnį įspūdį nei dar viena naujiena telefone.

Šiąnakt Lietuvoje verta prisiminti paprastą dalyką: kartais gražiausi dalykai vyksta tyliai, aukštai virš mūsų, ir jiems nereikia bilietų, ekranų ar triukšmo. Reikia tik giedro dangaus, tamsesnės vietos ir kelių minučių kantrybės.