Šiaurės pašvaistė Lietuvoje gali pasirodyti dažniau: kodėl Saulė dabar tokia aktyvi ir kada žiūrėti į dangų

Vėlai vakare išjungiate kiemo šviesą, pakeliate akis ir vietoj įprastos tamsos šiaurėje pamatai blankų žalsvą ar rausvą švytėjimą. Tai nebūtinai fotoaparato triukas: Lietuvoje šiaurės pašvaistės tikimybė dabar gali būti didesnė, nes Saulė išgyvena aktyvesnį savo ciklo laikotarpį ir dažniau į kosmosą išmeta įelektrintų dalelių srautus.

Vis dėlto vien aktyvios Saulės neužtenka. Kad pašvaistė būtų matoma mūsų platumose, reikia ir tinkamai į Žemę nukreipto Saulės medžiagos pliūpsnio, ir giedro, tamsaus dangaus – todėl geriausias metas žvalgytis yra po sutemų, toliau nuo miestų šviesų.

Saulė dabar nėra tokia rami, kaip atrodo pro langą

Saulės paviršiuje nuolat vyksta magnetiniai procesai. Kai jie suaktyvėja, padaugėja Saulės dėmių, žybsnių ir vadinamųjų vainikinės masės išmetimų – milžiniškų į kosmosą išsviestų dalelių bei magnetinio lauko srautų.

Pasiekusios Žemės aplinką šios dalelės sutrikdo mūsų planetos magnetinį lauką. Aukštai atmosferoje jos susiduria su dujomis, perduoda joms energiją, o mes tai matome kaip judantį švytėjimą. Dažniausiai jis būna žalias, tačiau per stipresnes geomagnetines audras gali pasirodyti ir rausvų, violetinių atspalvių.

Pašvaistės nėra kasnaktinis Lietuvos reginys – mūsų šalis yra gerokai piečiau už įprastą jų zoną. Tačiau Saulės aktyvumo maksimumo laikotarpiu stipresnių geomagnetinių audrų pasitaiko daugiau, todėl retkarčiais švytėjimas nusileidžia ir iki Lietuvos dangaus.

Kada verta išeiti į lauką

Pašvaistė nemėgsta nei gatvių žibintų, nei debesų. Mieste žmogus gali nepastebėti net gana aktyvaus reiškinio, o už keliolikos kilometrų, prie atviresnio lauko ar ežero, tas pats dangus jau atrodo visai kitaip.

Žvilgsnį pirmiausia verta kreipti į šiaurinę horizonto pusę. Iš pradžių pašvaistė gali atrodyti ne kaip ryški užuolaida iš kelionių reklamų, o kaip šviesesnė žalsva ar pilkšva juosta, kartais su rausvu atspalviu. Telefono kamera, ypač įjungus naktinį režimą, spalvas dažnai užfiksuoja aiškiau nei akis.

• Rinkitės giedrą vakarą ir vietą, kur neužstoja namai ar medžiai.
• Pasitraukite nuo stipraus apšvietimo – tinka atokesnė sodyba, laukas ar pakrantė.
• Duokite akims kelias minutes priprasti prie tamsos ir nežiūrėkite į telefono ekraną kas pusę minutės.
• Stebėkite ne vien zenitą: Lietuvoje pašvaistė dažnai laikosi žemai šiaurės horizonte.
• Jei naktis prognozuojama kaip geomagnetiškai aktyvesnė, būkite kantrūs – švytėjimas gali sustiprėti ir nuslopti per trumpą laiką.

Šiaurės pašvaistė Lietuvoje gali pasirodyti dažniau: kodėl Saulė dabar tokia aktyvi ir kada žiūrėti į dangųNuotrauka: Pexels / Daniil Ustinov

Ar kiekviena geomagnetinė audra reiškia spalvotą dangų?

Ne. Pranešimas apie geomagnetinį aktyvumą dar nėra garantija, kad virš namų iškart sužibs žalia juosta. Saulės dalelių srauto kryptis, jo magnetinės savybės, audros stiprumas, debesuotumas ir šviesos tarša turi sutapti gana kaprizingai.

Dar viena priežastis nusivilti – lūkesčiai. Ryškios, visą dangų užpildančios pašvaistės nuotraukos dažnai darytos ilgesniu išlaikymu, todėl spalvos jose sodresnės nei matant plika akimi. Tačiau net blankus, tyliai virš šiaurinio horizonto besikeičiantis švytėjimas yra tikras ir Lietuvoje vis dar neeilinis vaizdas.

Gražus reginys, bet ne vien romantika

Saulės aktyvumas gali dovanoti naktinį spektaklį, tačiau stiprūs jo protrūkiai turi ir praktišką pusę. Geomagnetiniai sutrikimai gali paveikti palydovines sistemas, ryšį ir navigaciją, todėl juos stebi tarnybos bei technologijų operatoriai. Paprastam žmogui tai dažniausiai reiškia ne pavojų, o progą suprasti, kad virš mūsų galvų veikia kur kas didesnė sistema nei kasdienis orų žemėlapis.

Jeigu laukiate pašvaistės, nevažiuokite aklai vien dėl vienos gražios nuotraukos internete: pirmiausia įvertinkite debesuotumą ir ieškokite tamsios, saugios vietos su atviru vaizdu į šiaurę. Aktyvi Saulė suteikia daugiau progų, bet geriausias pašvaistės medžioklės įrankis Lietuvoje vis tiek lieka kantrybė.