Ar kada nors, bežiūrėdami trumpus vaizdo įrašus („Shorts“) „YouTube“ platformoje, pagavote save galvojant: „Kas čia per keistenybė?“ Balsas skamba lyg roboto, vaizdai keičiasi pernelyg greitai, o turinys atrodo visiškai beprasmis, bet vis tiek negalite nustoti žiūrėti. Jei taip, jūs ne vieni.
Naujausia ataskaita atskleidė tai, ką daugelis įtarėme, bet negalėjome įrodyti: viena populiariausių pasaulio vaizdo platformų tyliai, bet drastiškai keičiasi. Žmonių sukurtą turinį vis agresyviau stumia į šalį algoritmai ir dirbtinis intelektas (DI), kurdami tai, ką ekspertai jau praminė „skaitmeniniu šlamštu“.
Eksperimentas, atvėręs akis: ką mato naujas vartotojas?
Norėdama suprasti tikrąjį problemos mastą, bendrovė „Kapwing“ atliko paprastą, bet iškalbingą eksperimentą. Jie sukūrė visiškai naują „YouTube“ paskyrą – be jokios žiūrėjimo istorijos ar pomėgių – ir tiesiog pradėjo naršyti. Išanalizavus pirmuosius 500 sraute pasirodžiusių trumpų vaizdo įrašų, rezultatai nustebino.
Pasirodo, daugiau nei vienas iš penkių (tiksliau – 104 iš 500) vaizdo įrašų buvo sukurti ne žmogaus, o dirbtinio intelekto. Tačiau tai dar ne viskas. Net 165 vaizdo įrašai buvo priskirti kategorijai, kurią interneto senbuviai vadina „smegenų puvėsiu“ (angl. brainrot). Tai greitai „iškepami“, prastai sumontuoti, dažniausiai beprasmiai klipai, kurių vienintelis tikslas – užkabinti jūsų dėmesį bent kelioms sekundėms, kad algoritmas užskaitytų peržiūrą. Tai turinys, skirtas ne praturtinti ar informuoti, o tiesiog „suvalgyti“ jūsų laiką.
Pietų Korėja – DI turinio karalienė, bet Amerika neatsilieka
Įdomu tai, kad šis reiškinys pasaulyje pasiskirstęs netolygiai. Analizė parodė, kad daugiausiai tokio sintetinio turinio suvartojama Pietų Korėjoje. Skaičiai stulbinantys – populiariausi šios šalies DI kanalai generuoja daugiau nei 8,45 milijardo peržiūrų. Tai rodo milžinišką auditorijos įsitraukimą į turinį, kurio autorystė priklauso kodui, o ne kūrėjui.
Antroje vietoje rikiuojasi Pakistanas su daugiau nei 5 milijardais peržiūrų, o trečioje – Jungtinės Valstijos (beveik 3,4 milijardo). Tai globali tendencija, rodanti, kad vartotojai visame pasaulyje vis mažiau skiria (arba jiems vis mažiau rūpi), kas sukūrė tai, ką jie žiūri – žmogus ar mašina.
Kodėl internetas užtvindytas „šlamštu“? Atsakymas – milijonai dolerių
Kodėl kažkas varginasi kurti tūkstančius beprasmių vaizdo įrašų? Atsakymas ciniškas, bet paprastas – tai milžiniški pinigai. Dirbtinis intelektas leidžia štampuoti turinį konvejerio principu be jokio nuovargio, o pajamos iš reklamos plaukia upėmis.
Pavyzdžiui, vienas Pietų Korėjos kanalas „Three Minutes Wisdom“, kuris, kaip manoma, yra visiškai generuojamas DI, surenka beveik ketvirtadalį visų šalies žiūrovų dėmesio šiame segmente. Skaičiuojama, kad jo kūrėjai per metus iš reklamos susižeria apie 4 milijonus dolerių.
Ir tai nėra vienetinis atvejis. Ispanų kalba transliuojantis JAV kanalas „Cuentos Facinantes“ turi beveik šešis milijonus prenumeratorių, o Indijos rinkai skirtas „Bandar Apna Dost“ jau peržengė dviejų milijardų peržiūrų ribą. Tai verslo modelis, kuriame kokybė aukojama dėl kiekio, o kūrybiškumas – dėl algoritmo manipuliacijų.
Platesnė interneto krizė
„YouTube“ situacija tėra ledkalnio viršūnė. Mes stebime reiškinį, kurį žodynų sudarytojai ir interneto teoretikai vis dažniau vadina „šlamštėjimu“ (angl. enshittification). Manoma, kad šiuo metu daugiau nei pusė visų internete pasirodančių straipsnių, paveikslėlių ir kito turinio yra sugeneruota dirbtinio intelekto.
Tai keičia patį interneto veidą. Iš informacijos ir kūrybos erdvės jis virsta vieta, kurioje vis sunkiau atskirti tiesą nuo fikcijos, o originalų kūrinį – nuo pigios kopijos. Tad kitą kartą, kai „YouTube“ sraute pamatysite keistą vaizdo įrašą, nenustebkite – labai tikėtina, kad žiūrite į naująją interneto realybę, kurią sukūrė ne žmogaus rankos.
Šaltinis:
