Irane jau daugiau nei 48 valandas fiksuojamas beveik visiškas interneto ryšio nutrūkimas. Tarptautinė stebėsenos organizacija „NetBlocks“ skelbia, kad šalies tinklo aktyvumas smuko iki maždaug 1 procento įprasto lygio. Tai reiškia, kad apie 90 milijonų gyventojų faktiškai neteko galimybės naudotis internetu, socialiniais tinklais, tarptautine žiniasklaida ar net paprasčiausiomis susirašinėjimo programėlėmis.
Toks mastas prilygsta skaitmeninei izoliacijai. Šiuolaikinėje valstybėje internetas nėra tik pramoga ar papildoma paslauga – tai finansinių operacijų, verslo, švietimo, sveikatos sistemos ir kasdienio bendravimo pagrindas. Kai tinklas išjungiamas, sustoja ne tik informacijos srautas, bet ir dalis ekonominio gyvenimo.
„NetBlocks“ duomenimis, tai nėra pirmas kartas, kai šalyje taikomi tokio masto ribojimai. Sausį buvo fiksuotas panašus interneto „karantinas“, trukęs kelias dienas. Tąkart žiniasklaidai ir gyventojams buvo itin sudėtinga perduoti informaciją už šalies ribų, o tarptautinė bendruomenė apie įvykius sužinodavo tik fragmentiškai.
Interneto išjungimas šiandien tampa ne tik techniniu, bet ir politiniu sprendimu. Skaitmeninės infrastruktūros kontrolė leidžia riboti informacijos sklaidą, apsunkinti koordinavimą socialiniuose tinkluose ir sumažinti išorinio pasaulio matomumą. Tai primena, kad XXI amžiuje informacija yra tokia pat strateginė kaip energetika ar transportas.
Kol kas nėra aišku, kiek dar truks šis beveik visiškas ryšio ribojimas. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad skaitmeninė tyla paveikė visą šalį – nuo paprastų vartotojų iki verslo sektoriaus. 90 milijonų žmonių per dvi paras atsidūrė informacinėje aklavietėje, kurioje net paprasčiausia žinutė į užsienį tampa neįmanoma.
