Europoje vis sparčiau vyksta pasirengimas naujai pinigų formai – skaitmeniniam eurui. Europos Centrinis Bankas kartu su nacionaliniais centriniais bankais jau kelerius metus dirba ties projektu, kuris galėtų iš esmės papildyti dabartinę atsiskaitymų sistemą. Skaitmeninis euras nebūtų nei banko kortelė, nei kriptovaliuta – tai būtų oficialūs, centrinio banko leidžiami elektroniniai pinigai, skirti kasdieniams mokėjimams.
Kol kas sprendimas dar nepriimtas, tačiau techniniai darbai ir teisėkūros procesai rodo, kad projektas laikomas rimtu ir ilgalaikiu.
Kas yra skaitmeninis euras ir kuo jis skirtųsi nuo dabartinių pinigų
Europos Centrinio Banko teigimu, skaitmeninis euras būtų skaitmeninis grynųjų pinigų atitikmuo. Kitaip tariant, tai būtų dar viena oficiali euro forma, šalia banknotų, monetų ir bankų sąskaitose laikomų pinigų.
Svarbiausias skirtumas – skaitmeninį eurą leistų pats ECB, o ne komerciniai bankai. Jis būtų prieinamas visoje euro zonoje, nemokamas pagrindiniam naudojimui ir skirtas mažmeniniams mokėjimams: kasdieniams pirkiniams, atsiskaitymams internetu ar pinigų pervedimams tarp žmonių.
Kaip jis veiktų praktikoje
Norint naudotis skaitmeniniu euru, reikėtų turėti specialią sąskaitą, kuri galėtų būti atidaryta banke arba kitoje autorizuotoje viešojoje įstaigoje. Ši sąskaita būtų papildoma iš banko sąskaitos arba grynaisiais pinigais.
Atsiskaitymai būtų galimi įvairiais būdais – per mobiliąją programėlę, mokėjimo kortelę ar kitą skaitmeninę priemonę. Skaitmeniniu euru būtų galima mokėti tiek fizinėse parduotuvėse, tiek internetu, taip pat pervesti pinigus tiesiogiai kitam asmeniui.
Vienas svarbiausių akcentų – galimybė atlikti mokėjimus neprisijungus prie interneto. Tokiu atveju sistema veiktų panašiai kaip grynieji pinigai.
Ar tai būtų kriptovaliuta?
ECB aiškiai pabrėžia: skaitmeninis euras nebūtų kriptovaliuta. Jo vertė visada būtų lygi vienam eurui, o stabilumą garantuotų Eurosistema – Europos Centrinis Bankas ir nacionaliniai centriniai bankai.
Skirtingai nei kriptovaliutos ar vadinamosios stabiliosios monetos, skaitmeninis euras nebūtų privatus projektas ar investicinė priemonė. Tai būtų oficiali mokėjimo priemonė, turinti tokį pat teisinį statusą kaip ir grynieji pinigai.
Ar tai kelia grėsmę bankų sistemai
Vienas dažniausių nuogąstavimų – ar skaitmeninis euras nesukels masinio pinigų „nutekėjimo“ iš komercinių bankų. ECB šią riziką vertina rimtai ir jau numatė apsaugos priemones.
Pagrindinė jų – skaitmeninio euro kiekio ribojimas vienam asmeniui. Analizė rodo, kad net ir nustačius ribą iki 3 000 eurų vienam vartotojui, finansiniam stabilumui grėsmės nekiltų net itin nepalankiais krizės scenarijais.
Tai reikštų, kad skaitmeninis euras būtų patogi mokėjimo priemonė, bet ne alternatyva visiems bankų indėliams.
Ką tai reikštų vartotojų privatumui
Privatumas – viena jautriausių temų. ECB teigia, kad skaitmeninio euro koncepcijoje tai yra vienas iš kertinių principų.
Atliekant mokėjimus neprisijungus prie interneto, privatumo lygis būtų panašus į atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Informacija apie tokias operacijas būtų žinoma tik mokėjimo dalyviams – siuntėjui ir gavėjui.
Pinigų plovimo ir finansinių nusikaltimų prevencija būtų taikoma ne pačių mokėjimų metu, o pinigų įnešimo ir išėmimo etapuose, panašiai kaip tai vyksta dabar, naudojantis bankais ar grynaisiais pinigais.
Kada skaitmeninis euras galėtų tapti realybe
Parengiamasis skaitmeninio euro etapas vyko nuo 2023 m. lapkričio iki 2025 m. spalio. Šiuo metu Eurosistema tęsia techninius darbus ir aktyviai dalyvauja teisėkūros procese Europos Sąjungoje.
Realus skaitmeninio euro išleidimas galėtų įvykti apie 2029 metus. Tačiau tai tiesiogiai priklausys nuo to, ar 2026 m. bus priimtas ES reglamentas, kuriuo oficialiai būtų įtvirtinta ši nauja elektroninė mokėjimo priemonė.
Kol kas skaitmeninis euras dar nėra galutinis sprendimas, tačiau akivaizdu, kad Europa rimtai svarsto, kaip pinigai atrodys skaitmeninėje ateityje.
Šaltinis: https://geekweek.interia.pl/technologia/news-trwaja-prace-nad-cyfrowym-euro-to-nowa-elektroniczna-forma-p,nId,22465683
