💡 Svarbiausios įžvalgos
- Jensenas Huangas per „Nvidia“ virsta ne tik lustų tiekėju, bet ir strateginiu investuotoju, kuris pirkdamas dalis įmonių formuoja priklausomybės tinklą ir skatina DI ekosistemos kūrimą pagal „Nvidia“ architektūrą.
- Skaičiai ir pavyzdžiai atspindi mastą: per pastaruosius metus „Nvidia“ dalyvavo 14 investavimo etapų Europoje (2025 m. globaliai – 86), investuodama į tokias įmones kaip Mistral, Lovable, Nscale, Quantinuum, Black Forest Labs, taip pat fintech sektoriuje (Cassava, dalis Revolut).
- Tokie veiksmai stiprina „vendor lock‑in“, keičia Europos technologinį suverenitetą ir reiškia, kad investuotojams tai ženklas, kur ieškoti sėkmės, o vartotojams – pasiruošti plačiai „Nvidia“ įtakai DI paslaugose.
Jensenas Huangas nežaidžia pagal įprastas taisykles. Kol konkurentai bando sukurti geresnį procesorių, „Nvidia“ kuria kai ką daug galingesnio – neperkandamą priklausomybės tinklą, kuris apraizgo svarbiausias Europos technologijų bendroves. Tai ne tik investicijos, tai strateginė okupacija, keičianti dirbtinio intelekto (DI) ateitį.
Kai 2024-ieji buvo vadinami „Nvidia“ dominavimo metais, daugelis manė, kad tai pasiekta tik dėl neįtikėtinos H100 procesorių paklausos. Tačiau 2026-ųjų pradžia atskleidžia kur kas sudėtingesnį paveikslą. Amerikos lustų milžinė tapo ne tik techninės įrangos tiekėja, bet ir įtakingiausia „pilkąja kardinole“ Europos rizikos kapitalo rinkoje. Strateginis triukas paprastas, bet genialus: užuot tik pardavinėjus įrangą, reikia tapti tų, kurie ją naudoja, savininkais.
Investicijų cunamio mastas: skaičiai, kurie gąsdina konkurentus
Naujausi analizės platformos „Dealroom“ duomenys rodo šokiruojantį posūkį. Per pastaruosius metus „Nvidia“ dalyvavo net 14-oje investavimo etapų vien tik Europoje. Tai dvigubai daugiau nei 2024 metais. Tačiau Europa yra tik dalis milžiniškos dėlionės – globaliu mastu bendrovė 2025 metais dalyvavo iš viso 86 finansavimo etapuose.
Klausite, iš kur tokie pinigai? Atsakymas slypi Jenseno Huango sukurtoje „amžinojo variklio“ schemoje. „Nvidia“ generuoja rekordinius pinigų srautus iš savo lustų pardavimo, o tada tuos pačius pinigus reinvestuoja į startuolius, kurie… perka tuos pačius „Nvidia“ lustus. Tai uždaras ratas, kuris ne tik skatina paklausą, bet ir užtikrina, kad naujos kartos DI sistemos būtų kuriamos išskirtinai pagal „Nvidia“ architektūrą.
Prancūzijos ir Švedijos deimantai „Nvidia“ karūnoje
Vienas ryškiausių šios strategijos pavyzdžių – prancūzų DI pasididžiavimas „Mistral“. Praėjusį rudenį bendrovė pritraukė milžinišką 1,7 mlrd. eurų sumą, o „Nvidia“ čia užėmė strateginę poziciją. „Mistral“ laikoma rimčiausia konkurente amerikietiškajam „OpenAI“, todėl turėdama įtakos šiai įmonei, „Nvidia“ užsitikrina, kad Europos suverenus DI būtų neatsiejamas nuo jų technologijų.
Šiaurės šalys taip pat neliko nuošalyje. Švedijos „Lovable“, kurios vertė gruodžio mėnesį pasiekė įspūdingus 6,6 mlrd. JAV dolerių, tapo dar vienu Jenseno Huango imperijos brangakmeniu. Šios investicijos rodo, kad „Nvidia“ neieško tik pigių startuolių – jie medžioja „vienaragius“, kurie jau dabar diktuoja rinkos sąlygas.
„Tai nebe investavimas į technologijas. Tai investavimas į ekosistemą, kurioje „Nvidia“ yra ir oras, ir vanduo, ir žemė“, – teigia rinkos analitikai.
Nuo kvantinių kompiuterių iki „Revolut“: kur baigiasi įtaka?
„Nvidia“ ambicijos peržengia paprasto kodo rašymo ribas. Bendrovės investicijų krepšelis primena futuristinį katalogą:
- „Nscale“ (Didžioji Britanija): kuria DI debesų infrastruktūrą, kuri taps pagrindu visai žemyno skaitmeninei ekonomikai.
- „Quantinuum“: kvantinių skaičiavimų lyderė, kurios vertė siekia 10 mlrd. dolerių. Čia „Nvidia“ žvelgia dešimtmetį į priekį, ruošdamasi erai po silicio lustų.
- „Black Forest Labs“ (Vokietija): ši bendrovė generuoja vaizdus ir vaizdo įrašus, kurie meta iššūkį didžiausioms Holivudo studijoms.
Tačiau labiausiai rinką sudrebino žinios apie „Nvidia“ įsitraukimą į finansų technologijų sektorių. Pirkimai tokių įmonių kaip „Cassava Technologies“ ir netgi dalinis dalyvavimas „Revolut“ (kurios vertė pasiekė kosminius 700 mlrd. dolerių) struktūroje rodo, kad lustų gamintoja nori kontroliuoti duomenis ten, kur jų yra daugiausiai – bankininkystėje.
Trojos arklys ar pagalbos ranka?
Nors startuoliams „Nvidia“ investicija skamba kaip laimėjimas loterijoje, ekspertai įžvelgia ir tamsiąją medalio pusę. Be kapitalo, „Nvidia“ savo partneriams suteikia „privilegijuotą prieigą“ prie naujausios techninės įrangos ir inžinerinės pagalbos.
Skamba puikiai? Iš tiesų, tai sukuria milžinišką priklausomybę. Įmonė, kurios infrastruktūra pastatyta ant „Nvidia“ techninės ir programinės įrangos („CUDA“ platformos), praktiškai nebegali pereiti prie konkurentų, tokių kaip AMD ar „Intel“, gaminių. Tai vadinamasis „vendor lock-in“ (tiekėjo užraktas), tik pakeltas į valstybinį lygį.
2026-ųjų perspektyva: Europos vaidmuo keičiasi
2026 m. sausio investicija į britų „Synthesia“ ir tolesni veiksmai rodo, kad ši tendencija tik stiprės. Europa tampa pagrindiniu mūšio lauku, kuriame „Nvidia“ ne kariauja, o tiesiog nusiperka sąjungininkus.
Jei esate investuotojas, „Nvidia“ pėdsakas Europoje yra geriausias indikatorius, kur ieškoti kitos didelės sėkmės istorijos. Jei esate vartotojas – ruoškitės pasauliui, kuriame beveik kiekviena jūsų naudojama DI paslauga vienaip ar kitaip „maitinsis“ Jenseno Huango sukurta technologija.
Šaltinis: https://www.reuters.com/world/europe/uks-nscale-signs-deal-with-microsoft-supply-200000-nvidia-ai-chips-2025-10-15/
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
