Antroji vasario savaitė sinoptikų žemėlapiuose išsiskiria ne šiaip sau. Meteorologai fiksuoja retą atmosferos procesų derinį, kuris Lietuvoje gali atnešti ir pūgas, ir trumpus atlydžius, ir pavojingą plikledį. Tai ne viena ekstremali stichija, o kelių reiškinių sankirta, galinti smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą – nuo eismo sąlygų iki energetikos ir žmonių savijautos.
Pagrindinis šio laikotarpio bruožas – staigūs temperatūros šuoliai per labai trumpą laiką. Sinoptikai prognozuoja, kad Lietuvoje per 24 valandas temperatūra gali svyruoti nuo stiprių šalčių iki beveik nulinės ribos, o kai kur – ir trumpalaikio atlydžio.
Tokie kontrastai žiemą nėra neįmanomi, tačiau šį kartą jie bus ypač ryškūs ir pasikartojantys. Šaltesnį orą atneš arktinės kilmės oro masės iš šiaurės ir šiaurės rytų, o trumpus atokvėpius sukels iš pietvakarių slenkantys ciklonai su drėgme.
Sniegas, šlapdriba ir pavojingas ledo sluoksnis
Prognozuojama, kad kritulių pobūdis dažnai keisis: sniegą keis šlapdriba, vietomis – dulksna, o po to viskas staigiai užšals. Tokios sąlygos ypač pavojingos keliuose ir pėsčiųjų zonose.
Sinoptikai įspėja, kad gali formuotis vadinamasis ledo „pyragas“ – kai ant senesnio sniego sluoksnio susidaro kieta ledo pluta. Tai reiškia provėžas, slidžius šaligatvius, varveklius ant pastatų ir papildomą riziką tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems.
Lietuvoje – skirtingi scenarijai skirtinguose regionuose
Vienas įdomiausių šios savaitės aspektų – ryškūs regioniniai skirtumai. Vakarinėje ir pietvakarinėje Lietuvos dalyje dažniau bus juntamas drėgnesnis oras, galimi trumpi atlydžiai ir šlapdriba, o rytiniuose ir šiauriniuose rajonuose išliks gilesnės šalnos.
Meteorologų teigimu, tam tikru metu šalyje vienu metu bus galima stebėti dvi visiškai skirtingas žiemos versijas: vienur – ankstyvo pavasario užuomazgas, kitur – tikrą arktinę žiemą su dviženkliu minusu naktimis.
Artimiausių dienų prognozė Lietuvai
Artimiausiomis dienomis šaltis išliks pagrindiniu orų fonu. Naktimis temperatūra daugelyje rajonų kris iki –15…–20 laipsnių, o rytiniuose ir šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis gali pasiekti ir –22…–25 laipsnius.
Nuo savaitės vidurio debesuotumas didės, daugelyje vietovių pasnigs, vietomis snygis bus intensyvesnis. Dienomis temperatūra šiek tiek kils, tačiau daug kur išliks neigiama – apie –4…–10 laipsnių, priklausomai nuo regiono.
Penktadienį ir šeštadienį šalčiai taps kiek švelnesni, tačiau kartu padidės plikledžio ir šlapdribos rizika, ypač pietinėje ir vakarinėje šalies dalyje. Vėjas dažniausiai pūs iš rytų ir šiaurės rytų, vietomis sustiprėdamas ir dar labiau paaštrindamas žvarbos pojūtį.
Kitos savaitės pradžia: šaltis grįžta
Sekmadienį ir kitos savaitės pradžioje prognozuojamas naujas šalčio sustiprėjimas. Naktimis temperatūra vėl gali kristi iki –20…–24 laipsnių, ypač rytinėje Lietuvos dalyje. Kritulių tuo metu turėtų būti mažiau, vyraus sausesni, bet labai šalti orai.
Pagal Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro (ECMWF) duomenis, antroji vasario savaitė Lietuvoje bus apie 6–7 laipsniais šaltesnė nei įprasta daugiametė norma. Tik mėnesio pabaigoje ir kovo pradžioje atsiranda ženklų, kad temperatūra galėtų grįžti arčiau 1991–2020 m. vidurkių.
Žiema – viena šalčiausių per daugiau nei dešimtmetį
Istorinis kontekstas šią žiemą daro dar įdomesnę. Sinoptikų vertinimu, šis vasaris gali tapti šalčiausiu per pastaruosius 8–14 metų, o visa 2025–2026 m. žiema – viena šalčiausių per 13–15 metų.
Jau praėjęs sausis išsiskyrė itin žemomis temperatūromis ir pagal statistinius duomenis patenka tarp šalčiausių sausio mėnesių per daugiau nei šimtmetį stebėjimų.
Neįprasta, bet valdoma
Sinoptikai pabrėžia, kad „išskirtinė savaitė“ nereiškia ekstremalios stichijos. Tai veikiau retas, bet prognozuojamas reiškinių derinys, reikalaujantis didesnio atidumo kasdienėje veikloje. Tie, kurie seka prognozes, planuoja keliones atsakingai ir prisitaiko prie greitai besikeičiančių sąlygų, šį laikotarpį greičiau pajus kaip įdomų meteorologinį reiškinį, o ne rimtą išbandymą.
