Naftos rinka vėl dreba. Po JAV smūgio Iranui geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose staiga iš teorinės rizikos virto realybe. Investuotojai reagavo akimirksniu, o pagrindinis klausimas šiandien – kiek dar kils naftos kaina, jei situacija toliau eskaluosis?
Nuo metų pradžios „Brent“ naftos kaina jau pakilo nuo maždaug 70 iki beveik 85 JAV dolerių už barelį. Tai rodo, kad rinka kurį laiką gyveno laukimo režimu. Dabar tas laukimas baigėsi.
Ne gavyba, o sąsiauris
Iranas yra ketvirtas pagal dydį OPEC gamintojas ir sudaro apie 3 proc. pasaulinės naftos gavybos. Tačiau rinkas labiausiai gąsdina ne pats Irano išgavimas. Net jei jo eksportas sumažėtų, tai teoriškai būtų galima kompensuoti kitų šalių gavybos didinimu.
Tikroji problema – Hormūzo sąsiauris.
Per šį siaurą jūrų koridorių kasdien gabenama apie 13 milijonų barelių naftos. Tai sudaro beveik trečdalį visos pasaulinės jūra transportuojamos naftos. Jei šis kelias būtų užblokuotas, kalbėtume ne apie tiekimo sumažėjimą, o apie logistikos kolapsą.
Skirtumas esminis. Naftą galima išgauti daugiau. Bet jei jos fiziškai neįmanoma išplukdyti, papildoma gavyba nieko nepakeis.
Analitikų scenarijai: 120 ar net 150 dolerių
Didieji investiciniai bankai jau anksčiau modeliuodavo tokį scenarijų. „JP Morgan“ dar pernai perspėjo, kad ilgalaikė Hormūzo sąsiaurio blokada galėtų pakelti kainą iki 120–130 JAV dolerių už barelį.
Žaliavų analitikas Muyu Xu iš „Kpler Ltd“ prognozavo dar radikalesnį variantą – 120–150 dolerių už barelį, jei tiekimas būtų rimtai sutrikdytas.
Tai reikštų beveik dvigubą kainos šuolį nuo metų pradžios lygio.
Jei kartu su Hormūzo sąsiauriu būtų destabilizuota ir Raudonoji jūra ar Sueco kanalas, rinka galėtų susidurti su dar didesniu šoku. Tokiu atveju 150 dolerių riba nebeatrodytų kraštutinė.
Kodėl rinka reaguoja taip jautriai?
Naftos kaina – tai ne tik dabartinė pasiūla ir paklausa. Tai ir lūkesčiai. Finansų rinkos reaguoja ne į tai, kas jau įvyko, o į tai, kas gali nutikti.
Kiekvieną kartą, kai konfliktai Artimuosiuose Rytuose paaštrėdavo, nafta šokdavo aukštyn. Tačiau istorija rodo ir kitą pusę: stabilizavus situaciją, kainos dažnai gana greitai nuslūgdavo.
Šį kartą viskas priklausys nuo konflikto trukmės ir politinių sprendimų. Jei sąsiauris bus uždarytas trumpam, rinka gali atsikvėpti. Jei blokada užsitęs – kainų šuolis gali tapti struktūriniu.
OPEC+ gali būti bejėgė
OPEC+ šalys jau svarsto galimybę didinti gavybą, kad sušvelnintų kainų šoką. Tačiau čia slypi esminė problema: papildoma nafta padeda tik tada, kai veikia transportavimo keliai.
Jeigu tanklaiviai negali saugiai plaukti per Hormūzo sąsiaurį, papildoma Saudo Arabijos ar kitų šalių gavyba neturi prasmės. Tai nebe klasikinė pasiūlos krizė. Tai infrastruktūros krizė.
Ką tai reikštų Lietuvai?
Lietuva tiesiogiai naftos iš Irano neimportuoja, tačiau pasaulinė kaina veikia visus. Jei „Brent“ pakiltų iki 120–150 dolerių, degalų kainos degalinėse neišvengiamai šokteltų.
Tai reikštų brangesnį transportą, didesnes logistikos sąnaudas ir papildomą infliacinį spaudimą. Galiausiai už geopolitinius konfliktus visada sumoka vartotojai.
Naftos rinka šiandien balansuoja tarp panikos ir racionalumo. Ar kainos tik trumpam pašoks, ar prasidės naujas ilgalaikis brangimo etapas – priklausys ne nuo ekonomistų modelių, o nuo sprendimų, priimamų politiniuose kabinetuose ir kariniuose štabuose.
Šaltinis: dagensps.se
