Oficiali statistika rodo pozityvius signalus: atlyginimai Lietuvoje auga, ekonomika atsigauna, o infliacija pamažu stabilizuojasi. Tačiau gyventojų kasdienė patirtis dažnai kertasi su skaičiais lentelėse – vis daugiau žmonių sako, kad realaus pagerėjimo nejaučia, o augančios kainos „suvalgo“ bet kokį algos padidėjimą.
Lietuvos ekonomikos prognozės: augimas – nuosaikus, kainos – vis dar aukštos
Remiantis naujausiais makroekonominiais vertinimais, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2025 metais turėtų augti apie 2,4–2,6 %, sparčiau nei prognozuota metų pradžioje. Ekonomikos augimą palaiko didesnis vidaus vartojimas, ES fondų investicijos, pramonės ir paslaugų sektoriaus atsigavimas.
Infliacija 2025 m. Lietuvoje prognozuojama apie 3,5–3,8 %, t. y. mažesnė nei ankstesniais metais, tačiau vis dar pakankamai aukšta, kad gyventojai ją jaustų kasdieniuose pirkiniuose – ypač maisto, būsto išlaikymo ir energijos kainose.
Atlyginimai kyla greičiau nei infliacija – bent jau statistikoje
Lietuvos banko duomenimis, vidutinis darbo užmokestis šalyje 2025 m. auga 8–10 % tempu, o tai viršija infliacijos lygį. Šį augimą lemia keli veiksniai:
– minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas,
– viešojo sektoriaus atlyginimų peržiūros,
– darbuotojų trūkumas tam tikruose sektoriuose,
– spaudimas darbdaviams kelti algas siekiant išlaikyti darbuotojus.
Nedarbo lygis Lietuvoje išlieka santykinai žemas ir, prognozuojama, 2026–2028 m. laikotarpiu svyruos apie 6 %, palaipsniui mažėdamas.
Kodėl žmonės nejaučia augimo?
Nepaisant augančių atlyginimų rodiklių, socialiniuose tinkluose ir kasdienėse diskusijose vyrauja visai kita nuotaika. Gyventojai atvirai klausia: kur tie augantys atlyginimai?
Dalis dirbančiųjų teigia, kad jų darbo vietose algos nebuvo didintos jau kelerius metus, o visos papildomos pajamos „ištirpsta“ dėl:
– brangstančių maisto produktų,
– didesnių šildymo ir elektros sąskaitų,
– išaugusių būsto paskolų įmokų,
– paslaugų kainų kilimo.
Visuomenėje vis dažniau girdima nuomonė, kad vidutiniai rodikliai neatspindi daugumos realybės, o bendrą statistiką „pakelia“ aukštas pajamas gaunanti mažuma.
Fiskalinė politika ir valstybės finansai: augimas kainuoja
Vidutinės trukmės laikotarpiu Lietuvos fiskalinė politika išlieka orientuota į vartojimo ir investicijų skatinimą, tačiau tai turi kainą. Dėl didėjančių išlaidų gynybai, viešajam sektoriui ir socialinėms reikmėms biudžeto deficitas viršija 3 % BVP, o valstybės skola artėja prie 50 % BVP ribos.
Ekspertai pabrėžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje teks ieškoti tvarių sprendimų – didinti produktyvumą, skatinti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas ir mažinti atotrūkį tarp statistikos ir realaus žmonių gyvenimo.
Euro zonos kontekstas ir palūkanų normos
Euro zonos mastu ekonominės prognozės taip pat šiek tiek pagerėjo. Europos Centrinis Bankas 2025 m. pabaigoje nusprendė nekeisti pagrindinių palūkanų normų, vertindamas infliacijos mažėjimo tendencijas ir nuosaikų ekonomikos augimą. Tai svarbu ir Lietuvos gyventojams, turintiems būsto paskolas ar planuojantiems investicijas.
„Iš lietuviškų algų – tik išgyventi“
Gyventojų komentarai atskleidžia gilią atskirtį tarp oficialių skaičių ir kasdienės realybės. Žmonės atvirai sako, kad net ir augant atlyginimams, saugumo jausmas nemažėja, o finansinė padėtis išlieka trapi.
Būtent ši įtampa tarp statistinio optimizmo ir kasdienio gyvenimo patirties tampa viena ryškiausių Lietuvos ekonominių temų – ir, panašu, artimiausiais metais ji niekur nedings.
