Namų vėsinimas be ūžiančio įrenginio ir augančių elektros sąskaitų ilgą laiką atrodė kaip graži, bet tolima vizija. Dabar ši idėja ima įgauti labai konkretų pavidalą. Kinijos mokslininkai kuria pasyvią vėsinimo sistemą, kuri nenaudoja jokio išorinio maitinimo. Technologija remiasi ne kompresoriais ar ventiliatoriais, o fizikos dėsniais – natūralia šilumos sklaida ir infraraudonuoju spinduliavimu.
Kaip įmanomas vėsinimas be energijos šaltinio?
Šios sistemos šerdis – termospinduliuojantis diodas. Tai puslaidininkinis elementas, kuris šilumą paverčia elektromagnetine spinduliuote, kitaip tariant, „išspinduliuoja“ energiją į aplinką. Kartu veikiantis šiluminis variklis padeda išnaudoti temperatūrų skirtumus. Visa schema sukurta taip, kad pati aplinkos šiluma tampa varomąja jėga.
Modeliavimai rodo įspūdingą rezultatą – iki 485 W/m² aušinimo galią esant 20 °C spinduliuotės temperatūrai. Šis skaičius net viršija teorinę ribą, kurią apibrėžia Planko dėsnis. Net ir vietoje idealaus Karno variklio naudojant realistiškesnį termoelektrinį generatorių, sistema išlaiko aukštą efektyvumą.
Kodėl tai gali tapti rimta alternatyva?
Tradiciniai oro kondicionieriai šiandien sudaro reikšmingą pasaulinio elektros suvartojimo dalį. Jie ne tik naudoja daug energijos, bet ir prisideda prie netiesioginės taršos dėl elektros gamybos. Pasyvi technologija, kuriai nereikia nei laidų, nei nuolatinio maitinimo, teoriškai galėtų sumažinti šią naštą.
Dar vienas privalumas – tylus veikimas. Jokio mechaninio triukšmo, jokios vibracijos, mažiau judančių dalių, vadinasi, mažesnė gedimų tikimybė.
Medžiagos – kritinis sėkmės faktorius
Sistemos efektyvumas stipriai priklauso nuo naudojamų medžiagų. Tyrėjai kaip itin perspektyvią mini juodąjį fosforą. Ši medžiaga pasižymi dideliu kvantiniu efektyvumu – tai reiškia, kad energijos nuostoliai minimalūs, o šilumos pavertimas spinduliuote vyksta itin efektyviai.
Net konstrukcinės detalės turi reikšmę. Pavyzdžiui, termospinduliuojantį diodą rekomenduojama montuoti šiltesnėje sistemos pusėje. Tokia konfigūracija gali padidinti bendrą efektyvumą keliais procentais – skamba kukliai, tačiau energetikoje tai didelis skirtumas.
Kur ši technologija galėtų būti naudojama?
Potencialas neapsiriboja pastatais. Tokia pasyvi vėsinimo schema galėtų būti pritaikyta elektronikos aušinimui, kur perkaitimas išlieka viena pagrindinių ilgaamžiškumo problemų. Taip pat svarstoma apie išmaniuosius drabužius, galinčius reguliuoti kūno temperatūrą be baterijų.
Jeigu laboratoriniai rezultatai bus sėkmingai perkelti į realius prototipus, tai gali tapti reikšmingu lūžiu vėsinimo technologijose. Scenarijus, kuriame vasaros karštis malšinamas be papildomo elektros poreikio, skamba beveik futuristiškai, tačiau būtent tokios idėjos dažnai ir tampa naujų technologinių epochų pradžia.
Šaltinis: https://www.elconfidencial.com/tecnologia/2025-06-07/nuevo-sistema-refrigeracion-sin-electricidad-1qrt_4144341/
