Trumpiausia metų diena nuo seno turėjo ypatingą reikšmę. Žiemos saulėgrįža mūsų protėviams nebuvo tik astronominis reiškinys – tai buvo lūžio taškas, simbolizuojantis tamsos viršūnę ir šviesos sugrįžimo pradžią. Nors šiandien gyvename moderniai, daugelis senųjų prietarų, papročių ir vidinių nuostatų vis dar atpažįstami, ypač artėjant metų pabaigai.
Paaiškiname, kada 2025 metais Lietuvoje bus žiemos saulėgrįža, kuo ji ypatinga moksliškai ir kultūriškai, ką mūsų krašte buvo įprasta daryti šią dieną ir ko, pasak senolių, geriau vengti.
Kada 2025 metais Lietuvoje bus žiemos saulėgrįža
Astronomiškai žiemos saulėgrįža yra tikslus momentas, kai Saulė dangaus skliaute pasiekia piečiausią savo padėtį Šiaurės pusrutulio atžvilgiu. 2025 metais Lietuvoje žiemos saulėgrįža įvyks gruodžio 21 dieną.
Tai trumpiausia metų diena ir ilgiausia naktis. Nuo šio momento dienos šviesos laikas po truputį ims ilgėti, nors realybėje tai pajusime ne iš karto – kelias dienas po saulėgrįžos saulė vis dar tekės vėlai, o leisės anksti.
Kodėl vyksta saulėgrįža: trumpas mokslinis paaiškinimas
Žiemos saulėgrįža neturi nieko bendra su Žemės atstumu nuo Saulės. Metų laikus lemia Žemės ašies pasvirimas – apie 23,4 laipsnio orbitos plokštumos atžvilgiu. Gruodį Šiaurės pusrutulis yra labiausiai nusisukęs nuo Saulės, todėl jos spinduliai krinta žemu kampu, o pati Saulė net vidurdienį pakyla labai nedaug virš horizonto.
Būtent todėl žiemos dienos Lietuvoje tokios trumpos, o šviesos trūkumas jaučiamas ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Saulėgrįža žymi šio ciklo kulminaciją – nuo jos prasideda lėtas, bet neišvengiamas šviesos sugrįžimas.
Kaip žiemos saulėgrįža jaučiama Lietuvoje
Žiemos saulėgrįžos metu Lietuvoje dienos šviesos trukmė siekia vos apie septynias valandas. Saulė pateka vėlai ryte, o temti pradeda dar prieš darbo dienos pabaigą. Daugeliui žmonių tai laikotarpis, kai į darbą išeinama tamsoje ir grįžtama taip pat sutemus.
Neatsitiktinai mūsų protėviai šį laiką laikė gamtos sąstingio periodu. Laukai ilsėjosi, gyvuliai buvo laikomi tvartuose, o žmonių gyvenimas persikeldavo į namus. Tai buvo laikas, kai taupomi resursai, daugiau mąstoma, mažiau skubama, daugiau bendraujama šeimos rate.
Kaip žiemos saulėgrįžą suvokė baltai
Baltų pasaulėžiūroje saulė buvo gyvybės, tvarkos ir atsinaujinimo simbolis. Žiemos saulėgrįža reiškė ne pabaigą, o naujo ciklo pradžią. Tikėta, kad tą naktį Saulė „atgimsta“, o su ja – ir viltis, kad tamsa ilgai netruks.
Šis laikotarpis siejosi su Kūčių ir Kalėdų ciklu, kuris Lietuvoje buvo itin svarbus. Ugnis, žvakės, ramybė namuose, gausus, bet prasmingas stalas – visa tai turėjo simbolinę reikšmę. Šviesa buvo kviečiama į namus ne tik tiesiogine, bet ir dvasine prasme.
Ko, pasak senolių, nereikėtų daryti per žiemos saulėgrįžą
Liaudies tradicijos neatsirado atsitiktinai – daugelyje jų slypi psichologinė ir praktinė išmintis. Žiemos saulėgrįža buvo laikoma jautriu momentu, todėl patarta elgtis apgalvotai.
Visų pirma, buvo vengiama ginčų, pykčio ir aštrių žodžių. Tikėta, kad tai, kas paleidžiama šią dieną, gali „nusitęsti“ visiems ateinantiems metams. Net ir šiandien tai skamba logiškai – metų pabaiga dažnai tampa vidinio balanso tašku.
Taip pat buvo smerkiamas šykštumas. Atsisakymas padėti ar dalintis buvo laikomas ženklu, galinčiu pritraukti nepriteklių. Priešingai, dosnumas ir gera valia buvo suvokiami kaip investicija į ateinančių metų gerovę.
Sunkūs buities darbai, ypač didelis valymas ar skalbimas, per saulėgrįžą nebuvo skatinami. Ne dėl tinginystės, o dėl noro suteikti namams ir sau patiems ramybę. Tai buvo laikas stabtelėti, o ne „šluoti“ ir „plauti“ viską iš eilės.
Taip pat vengta triukšmingų, girtų linksmybių. Šventės buvo, bet jos turėjo ritualinį, prasmingą pobūdį. Liūdesys, neviltis ir perdėtas dramatizavimas taip pat buvo laikomi nepageidautinais – manyta, kad tokios būsenos gali įsitvirtinti ilgam.
Žiemos saulėgrįžos ženklai ir papročiai
Saulėgrįža Lietuvoje buvo laikoma tinkamiausiu laiku apsivalymui – tiek fiziniam, tiek emociniam. Prieš šią dieną žmonės stengdavosi sutvarkyti namus, atsikratyti nereikalingų daiktų, išmesti tai, kas susikaupė per metus.
Su tuo siejami ir paprasti ritualai, kuriuos daugelis praktikuoja ir šiandien. Vienas jų – užrašyti ant popieriaus tai, kas slegia: nuoskaudas, baimes, nesėkmes, ir simboliškai atsisveikinti, sudeginant lapą žvakės liepsnoje. Tai nėra magija, o sąmoningas psichologinis veiksmas.
Taip pat buvo įprasta šią dieną sugalvoti norą ar tikslą ateinančiam laikotarpiui. Vieni rašydavo svajones ir paslėpdavo jas iki kito ciklo, kiti sėdavo grūdą ar sodindavo augalą, įsivaizduodami, kaip kartu su juo auga ir jų ketinimai.
Kaip šiandien prasmingai sutikti žiemos saulėgrįžą
Šiuolaikiniame lietuviškame gyvenime žiemos saulėgrįža nebūtinai turi būti mistinė. Pakanka sąmoningumo. Jauki šviesa namuose, žvakės ar girliandos, ramus vakaras su artimaisiais, lėtas pokalbis, dėkingumas už tai, kas buvo – visa tai puikiai atitinka senąją šios dienos prasmę.
Žiemos saulėgrįža primena, kad net ilgiausia naktis turi pabaigą. O kartais tam, kad prasidėtų naujas etapas, pirmiausia reikia atsisveikinti su tuo, kas tapo per sunku nešti.
