Švedija, dažnai laikoma ekonominio stabilumo pavyzdžiu, šiandien susiduria su rimta krize, kuri skaldo šalį į dvi dalis. Kol šalies šiaurė mėgaujasi pigia energija, pietinė dalis dūsta nuo rekordinių elektros sąskaitų. Ekspertai nebevynioja žodžių į vatą – jei situacija nesikeis, gresia masiniai atleidimai, o didžioji pramonė gali tiesiog palikti regioną.
Sparčiai didėjantis elektros kainų atotrūkis tarp Švedijos šiaurės ir pietų nebėra tik energetikos sektoriaus problema – tai tampa grėsme visai šalies ekonomikai. Verslo atstovai ir analitikai perspėja, kad šis disbalansas gali suduoti mirtiną smūgį darbo rinkai, o pavojuje atsidūrė šimtai tūkstančių darbo vietų.
Šokiruojanti statistika: pietuose moka keturis kartus brangiau
Naujausi duomenys atskleidžia dramatišką situaciją. Remiantis Švedijos televizijos (SVT) informacija, per pirmuosius vienuolika 2025 metų mėnesių elektros kainų žirklės tarp regionų išsiplėtė iki neregėto lygio.
Štai kaip atrodo skaičiai:
- Šiaurė (SE1 ir SE2 regionai): Vidutinė kaina siekė apie 17 øre už kilovatvalandę.
- Pietūs (SE4 regionas, Malmė): Vidutinė „spot“ kaina šoktelėjo iki 67,43 øre už kilovatvalandę.
Tai reiškia, kad pietinės dalies gyventojai ir verslai už tą pačią elektrą moka net keturis kartus brangiau nei šiauriečiai. Analizės bendrovės „Merlin & Metis“ ekspertai pabrėžia, kad anksčiau šis skirtumas būdavo dvigubas, tačiau 2025-aisiais praraja dar labiau pagilėjo. Liūdniausia prognozė – analitikai nemato ženklų, kad šie skirtumai būtų trumpalaikiai.
Juodasis scenarijus – 200 tūkstančių prarastų darbo vietų
Pietų Švedijos prekybos rūmai skambina pavojaus varpais. Jų vadovybės teigimu, situacija tampa kritinė energijai imlioms pramonės šakoms, kurios istoriškai buvo sutelktos būtent pietiniuose regionuose (SE3 ir SE4).
Jei nebus imtasi skubių veiksmų kainoms stabilizuoti, piešiamas itin niūrus ateities paveikslas. Prognozuojama, kad blogiausiu atveju šiuose regionuose gali būti prarasta iki 200 tūkst. darbo vietų. Aukštos kainos tiesiogiai žudo įmonių konkurencingumą tarptautinėje rinkoje – konkurentai kitose šalyse ar regionuose dažnai turi prieigą prie pigesnės energijos, todėl gali pasiūlyti mažesnes produkcijos kainas.
Verslo egzodas jau prasidėjo
Tai nėra tik teoriniai pasvarstymai – pokyčiai jau vyksta realybėje. Ekonomistai pastebi, kad dalis pietų Švedijoje veikiančių įmonių stabdo investicijas arba perkelia savo plėtros projektus į šiaurę, kur elektros tiekimas yra stabilesnis ir, svarbiausia, gerokai pigesnis. Kai kurie verslai svarsto ir apie pasitraukimą iš Švedijos.
Tokie sprendimai sukelia grandininę reakciją:
- Mažėja darbo vietų skaičius pietuose.
- Silpnėja vietos bendruomenės ir regionų ekonominis gyvybingumas.
- Valstybė praranda solidžias mokesčių pajamas.
Didžioji Švedijos pramonės dalis vis dar sutelkta pietuose, todėl šis smūgis yra skaudus tiek mažoms šeimos įmonėms, tiek pramonės gigantams.
Kodėl taip nutiko? Keturios zonos ir infrastruktūros spragos
Norint suprasti problemos esmę, reikia žvelgti į Švedijos elektros tinklo struktūrą. Šalis yra padalinta į keturis elektros kainų regionus (nuo SE1 šiaurėje iki SE4 pietuose). Ši sistema buvo sukurta tam, kad aiškiai parodytų, kur trūksta elektros perdavimo pajėgumų ir kur reikia investuoti į gamybą.
Kaip aiškina Švedijos energijos rinkos inspekcija (Energimarknadsinspektionen), lygtis paprasta, bet negailestinga:
- Šiaurėje pagaminama daug pigios (dažniausiai hidroenergijos), o vartojimas yra santykinai mažas.
- Pietuose yra didžiausia paklausa ir pramonės koncentracija, tačiau trūksta vietinės gamybos pajėgumų, o perdavimo tinklai iš šiaurės yra riboti.
Šiandien elektros kainų atotrūkis tapo nebe energetikos, o strateginiu nacionalinio saugumo ir ekonomikos klausimu. Jei sprendimų priėmėjai artimiausiu metu neras būdų, kaip „susiūti“ šią energetinę atskirtį, pasekmes pajus ne tik verslas, bet ir kiekvienas Švedijos gyventojas.
