Daugelis Švedijoje gyvenančių žmonių vis dar su siaubu prisimena pastarųjų metų elektros kainų šuolius, kai sąskaitos už energiją viršijo būsto paskolų įmokas. Nors rinka kiek stabilizavosi, iš Briuselio ateina žinios, kurios verčia nerimauti ne tik Stokholmo politikus, bet ir paprastus namų ūkius. Europos Sąjunga svarsto naują pasiūlymą, kuris Švedijai gali kainuoti milijardus, o galutinę sąskaitą, tikėtina, apmokės eiliniai vartotojai. Kalba eina apie milžiniškas lėšas, kurios kaupiamos iš vadinamųjų perkrovos mokesčių, ir kurias Briuselis norėtų perskirstyti bendriems Europos projektams.
Tai nėra tik eilinis biurokratinis ginčas. Tai klausimas, liečiantis kiekvieno, mokančio už elektrą Švedijoje, kišenę. Jei šis pasiūlymas bus priimtas, Švedijos vartotojų sunešti pinigai, užuot buvę panaudoti vietiniams tinklams tvarkyti ar tarifams mažinti, gali iškeliauti į kitas valstybes, o mums liks tik didesni mokesčiai.
Kas yra tie milijardai ir iš kur jie atsirado?
Kad suprastume problemos mastą, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas yra tos paslaptingos perkrovos pajamos. Švedija yra padalinta į keturias elektros kainų zonas. Šiaurėje elektra dažniausiai yra pigi, nes ten daug hidroelektrinių ir vėjo jėgainių, o pietuose, kur gyvena dauguma žmonių, ji brangesnė. Kai elektra keliauja iš pigios zonos į brangią, susidaro kainų skirtumas. Šį skirtumą sumoka vartotojas, ir šie pinigai nenueina į niekur – jie kaupiami specialioje sąskaitoje, kurią valdo tinklo operatorius „Svenska kraftnät“.
2024 metų pabaigoje šioje sąskaitoje gulėjo sunkiai suvokiama suma – apie šešiasdešimt keturi milijardai kronų. Palyginimui, tai yra daugiau nei visa metinė Švedijos narystės įmoka į Europos Sąjungos biudžetą. Iki šiol taisyklė buvo paprasta ir logiška: kadangi šiuos pinigus sumokėjo Švedijos elektros vartotojai dėl tinklo pralaidumo trūkumo, šie pinigai turi būti grąžinti į sistemą būtent Švedijoje. Jie naudojami tinklų stiprinimui, kad ateityje kainų skirtumai mažėtų, arba tiesioginiam tinklo mokesčių mažinimui vartotojams.
Briuselio planas: paimti iš vienų ir atiduoti kitiems
Tačiau dabar Europos Komisija pateikė pasiūlymą, kuris iš esmės keičia žaidimo taisykles. Siūloma, kad iki dvidešimt penkių procentų šių sukauptų lėšų būtų galima nukreipti bendriems Europos Sąjungos projektams finansuoti. Tikslas gražus – sujungti ir sustiprinti visos Europos elektros tinklus. Tačiau velnias slypi detalėse, ir tos detalės Švedijai yra itin nepalankios.
Švedijos radijo duomenimis, atlikus skaičiavimus paaiškėjo šokiruojantis faktas. Pagal siūlomą modelį gali susidaryti situacija, kad Švedijai tektų padengti net du trečdalius visų bendrų tokio tipo Europos išlaidų. Tai reiškia, kad Švedijos gyventojų ir įmonių sumokėti pinigai būtų naudojami ne kamščiams Švedijos tinkluose šalinti, o infrastruktūrai kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Lenkijoje, statyti. Tai sukėlė audringą reakciją Stokholme, kur tiek valdantieji, tiek opozicija vieningai stojo piestu prieš tokį planą.
Kodėl tai reiškia brangesnę elektrą jums?
Gali kilti klausimas, kaip tai tiesiogiai paveiks jūsų kasmėnesinę sąskaitą. Atsakymas paprastas. Jei „Svenska kraftnät“ praras milijardus kronų, kuriuos turės pervesti į bendrą Europos katilą, šių pinigų neliks vietinei rinkai. Iki šiol šios lėšos veikė kaip amortizatorius – jos leido nebranginti tinklo paslaugų mokesčių, net kai vyko didelės statybos, arba netgi juos kompensuoti.
Organizacija „Villaägarnas Riksförbund“, atstovaujanti namų savininkus, griežtai įspėja apie pasekmes. Jų teisininkas Ulfas Stenbergas teigia, kad jei šie pinigai bus atimti, tinklo operatorius neturės kito pasirinkimo, kaip tik didinti tarifus vartotojams, kad finansuotų būtinus atnaujinimus Švedijoje. Kitaip tariant, vartotojai sumokės dvigubai: pirmą kartą per perkrovos mokesčius, kurie iškeliaus į Europą, ir antrą kartą per padidėjusius tinklo mokesčius savo sąskaitose. Energetikos ir verslo ministrė Ebba Busch situaciją įvardijo dar aštriau, vadindama tai netiesioginiu Europos Sąjungos mokesčiu, kuris užkraunamas ant Švedijos gyventojų pečių be jų tiesioginio sutikimo.
Politinė audra ir neaiški ateitis
Šis pasiūlymas sukėlė retą vienybę Švedijos politinėje arenoje. Tiek dešiniųjų vyriausybė, tiek opozicijoje esantys socialdemokratai kritikuoja Briuselio planus. Jų argumentas yra paprastas: Švedija jau ir taip daug investuoja į žaliąją energetiką ir savo tinklus, todėl bausti šalies vartotojus už tai, kad jų energetikos sistema generuoja lėšas, yra nesąžininga.
Šiuo metu pasiūlymas vis dar svarstomas Europos Sąjungos Taryboje ir Europos Parlamento Energetikos komitete. Galutinis sprendimas dar nėra priimtas, tačiau derybos bus sunkios. Jei Švedijai nepavyks apginti savo pozicijos, 2026-ieji gali tapti metais, kai sąvoka „Europos solidarumas“ Švedijos gyventojams įgaus labai brangią finansinę išraišką. Vartotojams belieka atidžiai stebėti situaciją, nes sprendimai, priimami Briuselio kabinetuose, netrukus gali atsispindėti kiekvienoje sąskaitoje už elektrą. Kol kas aišku viena – kova dėl šešiasdešimt keturių milijardų kronų tik prasideda, ir jos baigtis nulems, ar švedai finansuos savo, ar visos Europos energetinę ateitį.
