Jei praėjusią savaitę pajutote, kad namuose norisi dažniau įsijungti šildytuvą ar ilgiau palikti degti šviesą, jūs nebuvote vieni. Pasibaigus šventiniam maratonui ir į Lietuvą sugrįžus žiemiškiems orams, elektros rinka sureagavo akimirksniu.
Naujausi duomenys rodo, kad vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę šovė į viršų net 32 procentais. Skamba gąsdinančiai? Tačiau prieš pradedant nerimauti dėl būsimų sąskaitų, verta pasigilinti, kas iš tikrųjų nutiko ir kodėl ekspertai sako, kad situacija vis dar yra labai palanki.
Kodėl kaina staiga „pabudo“?
Viskas susidėjo į vieną krūvą. Pirmiausia, baigėsi atostogos – gamyklos, biurai ir mokyklos grįžo į įprastą darbo ritmą, todėl elektros poreikis natūraliai išaugo. Antra, ir svarbiausia – atvėso orai. Kai termometro stulpelis krenta, vartojimas auga. Skaičiuojama, kad Lietuvoje elektros suvartojimas per savaitę padidėjo 7 procentais.
Dėl šių priežasčių didmeninė kaina pakilo iki maždaug 69 eurų už megavatvalandę. Tačiau, jei manote, kad mums nepasisekė, pažiūrėkite į kaimynus. Latvijoje kaina augo dar drastiškiau (40 proc.), o estai už elektrą mokėjo net 63 proc. brangiau nei savaitę prieš tai. Įdomus paradoksas – kol Baltijos šalys brango, Vokietijoje ir Lenkijoje elektra pigo. Tai rodo, koks dinamiškas ir nuo vietinių orų priklausomas yra mūsų regionas.
Mus išgelbėjo vėjas: pasiektas rekordas
Tačiau yra viena priežastis, kodėl kainos nešoko dar aukščiau ir išliko, pasak ekspertų, „palyginti žemos“. Tai – vėjas. Praėjusi savaitė buvo itin vėjuota, o tai leido Lietuvos vėjo elektrinėms suktis visu pajėgumu.
„Elektrum Lietuva“ atstovai pastebi, kad vėjo jėgainės fiksavo gamybos rekordus. Tai lėmė stulbinantį rezultatą: Lietuva pati pasigamino net 91 procentą visos šaliai reikalingos elektros energijos. Tai yra milžiniškas šuolis, palyginti su ankstesniais laikotarpiais. Mes tapome beveik nepriklausomi nuo importo, kai tuo tarpu Estija sugebėjo pasigaminti tik trečdalį (34 proc.) jai reikalingos energijos. Būtent galinga vietinė gamyba neleido kainoms pasiekti kritinių aukštumų.
Ką tai reiškia paprastam vartotojui?
Svarbiausias klausimas – ar tai pajusite savo piniginėje? Jei turite fiksuotos kainos planą, galite būti visiškai ramūs. Nepriklausomi tiekėjai ir toliau siūlo stabilias kainas, kurios, nepaisant biržos svyravimų, išlieka panašiame lygyje kaip ir anksčiau (maždaug 23 centai už kilovatvalandę).
Tad nors biržoje skaičiai ir nusidažė raudonai, eiliniai vartotojai kol kas gali džiaugtis stabilumu. Svarbiausia pamoka iš praėjusios savaitės – kuo daugiau elektros pasigaminame patys (ypač iš vėjo), tuo mažiau mums baisūs žiemos šalčiai ir kainų šuoliai.
