Kuomet danguje sušvinta šiaurės pašvaistės, socialiniai tinklai užlūžta nuo nuotraukų, o žmonės aikčioja iš susižavėjimo. Tačiau mokslininkams šis grožis signalizuoja visai ką kita. Už šio romantiško gamtos spektaklio slypi brutali kosminė jėga, galinti sukelti chaosą mūsų technologiniame pasaulyje. Naujausi tyrimai atskleidė nerimą keliančius faktus: saulės audros pajėgios ne tik numušti palydovus, bet ir sukelti mirtiną pavojų geležinkeliuose, savavališkai perjungdamos šviesoforų signalus.
Ciuricho (Šveicarija) mokslininkų komanda ką tik pasiekė istorinį proveržį, kuris gali padėti žmonijai geriau pasiruošti kosminėms atakoms. Pirmą kartą istorijoje jiems pavyko nepertraukiamai stebėti itin aktyvų Saulės regioną net 94 dienas. Tai, ką jie pamatė, verčia iš naujo įvertinti rizikas, su kuriomis susiduria mūsų moderni, nuo elektros ir ryšio priklausoma civilizacija.
Rekordinis stebėjimas atskleidė monstrą
Įprastai astronomai iš Žemės gali stebėti aktyvias Saulės dėmes tik apie dvi savaites. Vėliau, dėl Saulės sukimosi apie savo ašį, šie regionai tiesiog pasislepia kitoje žvaigždės pusėje ir tampa nematomi. Tai buvo didžiulė kliūtis mokslui – tarsi bandytumėte nuspėti uragano elgesį, matydami tik trumpą jo gyvenimo atkarpą.
Tačiau tarptautinė tyrimų komanda, vadovaujama ETH Ciuricho universiteto, sugebėjo apeiti šį apribojimą. Sujungę duomenis iš dviejų kosminių zondų – Europos kosmoso agentūros (ESA) „Solar Orbiter“ ir NASA „Solar Dynamics Observatory“ – jie sukūrė nenutrūkstamą vaizdą. „Solar Orbiter“ skrieja aplink Saulę ir gali „pažvelgti“ į jos tolimąją pusę, todėl mokslininkai net 94 dienas galėjo sekti regioną, pavadintą NOAA 13664.
Būtent šis regionas tapo tikru 2024-ųjų gegužės mėnesio „kaltininku“, sukėlusiu stipriausią Saulės audrą per pastaruosius du dešimtmečius. Pasak ETH Ciuricho profesorės Louise Harra, šis regionas buvo toks galingas, kad jo sukeltos pašvaistės buvo matomos net tose platumose, kur jos itin retos, pavyzdžiui, Šveicarijoje ar centrinėje Europoje.
Ūkininkų košmaras ir prarasti milijonai
Nors plačioji visuomenė džiaugėsi reginiu danguje, verslo sektorius skaičiavo nuostolius. Tai, kas stebėtojams atrodė kaip žavus gamtos šou, moderniam žemės ūkiui tapo tikru košmaru. Profesorė L. Harra atskleidžia, kad šiuolaikinė skaitmeninė žemdirbystė, kuri remiasi tikslia GPS navigacija, dronais ir automatizuotais jutikliais, buvo paralyžiuota.
Dėl sutrikusių palydovų signalų ūkininkai prarado ištisas darbo dienas – technika negalėjo orientuotis laukuose, dronai negalėjo pakilti. Tai lėmė ne tik prastovas, bet ir tiesioginius derliaus nuostolius bei didžiulę ekonominę žalą. Nors kol kas nėra tiksliai žinoma, kokio masto žalą padarė 2026 m. sausio mėnesio audra, neabejotina viena – Žemę vėl užklupo galingiausia radiacijos banga nuo pat 2003-ųjų.
„Tai baugina“: kai raudona šviesa virsta žalia
Visgi patys šiurpiausi scenarijai susiję ne su žemės ūkiu, o su transporto saugumu. Saulės audrų metu į kosmosą išmetami milžiniški kiekiai elektromagnetinės spinduliuotės, plazmos ir didelės energijos dalelių. Kai ši banga trenkiasi į Žemės magnetinį lauką, pasekmės gali būti nenuspėjamos.
„Tai ne tik gražios šviesos danguje. Poveikis gali būti toks stiprus, kad paveiktų net geležinkelio linijų signalus“, – perspėja profesorė L. Harra. Jos teigimu, egzistuoja reali tikimybė, kad dėl geomagnetinių trikdžių signalai automatiškai persijungs iš raudonos (draudžiančios važiuoti) į žalią (leidžiančią). „Tai baugina“, – atvirai pripažįsta mokslininkė. Toks techninis gedimas judriame geležinkelių tinkle galėtų sukelti katastrofiškas avarijas.
Rizikų sąrašas tuo nesibaigia: galimi didelio masto elektros energijos tiekimo sutrikimai (vadinamieji „blackout“), ryšio praradimas, o orlaivių įgulos bei astronautai gauna padidintą radiacijos dozę. Pavyzdžiui, 2022 m. vasarį viena Saulės audra pademonstravo savo galią, kai vos per dvi dienas „iškepė“ ir numušė iš orbitos net 38 iš 49 naujai paleistų „SpaceX“ „Starlink“ palydovų.
Mokslininkų tikslas – geresnė prognozė
Saulės fizikas Ioannis Kontogiannis pabrėžia, kad šie tyrimai yra gyvybiškai svarbūs mūsų saugumui. „Tai mums primena, kad Saulė yra vienintelė žvaigždė, daranti tiesioginę įtaką žmogaus veiklai. Mes gyvename šios žvaigždės atmosferoje, todėl privalome suprasti jos nuotaikų kaitą“, – sako jis.
Stebėdami aktyvų regioną 94 dienas, mokslininkai dokumentavo, kaip vystėsi ir komplikavosi magnetinis laukas. Kuo sudėtingesnis magnetinis „mazgas“, tuo didesnė tikimybė, kad jis „trūks“ ir išlaisvins milžinišką energijos kiekį. Būtent tai įvyko 2024 m. gegužės 20 d., kai kitoje Saulės pusėje įvyko galingiausias žybsnis per 20 metų.
Nors mokslininkai jau moka atpažinti pavojingus regionus, tiksliai pasakyti, kada ir kaip stipriai Saulė smogs, vis dar sudėtinga. Siekiant išspręsti šią problemą, ESA planuoja naują misiją „Vigil“. Šis specializuotas kosminis zondas, kurio paleidimas numatytas 2031 m., veiks kaip ankstyvojo perspėjimo sistema ir nuolat stebės kosminius orus, suteikdamas Žemei brangaus laiko pasiruošti artėjančioms audroms.
Šaltinis: https://www.fr.de/wissen/polarlichter-sonnensturm-forschung-sonne-aktive-region-technisierte-welt-das-ist-unheimlich-94141993.html
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
