Praėjusią savaitę Lietuvos oro uostai buvo priversti net keturis kartus stabdyti skrydžius – priežastis stebina ir kelia nerimą. Į šalies oro erdvę patekę kontrabandinius krovinius gabenę balionai iš Baltarusijos sutrikdė daugiau nei 140 skrydžių ir paveikė per 20 tūkst. keleivių.
Patyręs pilotas Kęstutis Zagreckas, skraidantis nuo 1982-ųjų, įspėja: oro balionai danguje nėra nekaltas reiškinys. „Lėktuvams tai tikrai pavojinga“, – pabrėžė jis. Kad suprastume šio pavojaus mastą, užtenka prisiminti, kaip jautriai lėktuvai reaguoja net į paukščių susidūrimus.
„Net žvirblis, atsitrenkęs į lėktuvo nosį, yra jaučiamas. O dabar įsivaizduokite 30 kilogramų balioną, su kuriuo lėktuvas susiduria skrisdamas 600 km/h – smūgis būtų milžiniškas,“ – aiškina pilotas.
Balionas ore – ne žaislas, o reali grėsmė lėktuvo konstrukcijai
Meteorologiniai ar kontrabandai pritaikyti balionai gali sverti iki 60 kilogramų. Ant žemės tai atrodytų kaip paprastas bulvių maišas, tačiau ore situacija kardinaliai kitokia. „Tokiu greičiu skrendantis lėktuvas susidūrimo metu patirtų smūgį, galintį pramušti fiuzeliažą arba pažeisti variklį. Tai ne pokštas,“ – perspėja Zagreckas.
Balionai, ypač kai prie jų pritvirtinti kroviniai ar metalinės dalys, gali būti mirtinai pavojingi, nes net mažas objektas, įskriejęs į reaktyvinį variklį, gali jį sugadinti, sukelti gaisrą ar net katastrofą.
Pilotai primena, kad dar prieš kelis dešimtmečius, kai balionai buvo naudojami tik meteorologiniams stebėjimams, oro eismas būdavo stabdomas jų paleidimo metu – tiek didelė buvo susidūrimo rizika.
Naujas kontrabandos būdas tapo oro erdvės saugumo iššūkiu
Po to, kai Lietuva uždarė kai kuriuos pasienio su Baltarusija kontrolės punktus, pastatė fizinę sieną ir sustiprino pasienio apsaugą, kontrabandininkai ėmė ieškoti naujų kelių. Vienas jų – oro kelias.
Meteorologiniai balionai, prie kurių tvirtinami tabako gaminių kroviniai, tapo vienu iš populiariausių kontrabandos metodų. Balionai pakyla į kelis šimtus metrų aukštį ir dreifuodami kerta sieną. Vėliau kroviniai numetami arba nuleidžiami, dažnai į teritorijas šalia gyvenviečių ar miškų.
Tokie atvejai ne tik kelia grėsmę civilinei aviacijai, bet ir apsunkina pasieniečių darbą, nes balionų judėjimas priklauso nuo vėjo krypties ir oro sąlygų, o jų aptikimas radarais – sudėtingas.
Lietuva ieško technologinių sprendimų: iki milijono eurų oro erdvės apsaugai
Atsižvelgdama į naują grėsmę, Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė pradedanti specialią technologijų programą, skirtą apsaugoti Lietuvos oro erdvę nuo neleistinų objektų.
„Pradėsime technologijų ir inovacijų programą, iš ministerijos lėšų skirsime iki vieno milijono eurų dabartiniams mūsų oro erdvės saugumo iššūkiams spręsti“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvīns Grikšas po susitikimo su gynybos ir inovacijų sektoriaus atstovais.
Šis projektas turėtų skatinti įmones kurti aptikimo ir neutralizavimo technologijas, galinčias atpažinti balionus, bepiločius ar kitus skraidančius objektus dar prieš jiems pasiekiant oro uostus.
Kiek pavojus realus?
Aviacijos specialistai sutaria: nors tikimybė, kad komercinis lėktuvas tiesiogiai susidurtų su balionu, nėra didelė, tokio įvykio pasekmės būtų katastrofiškos.
Smūgio jėga priklausytų nuo lėktuvo greičio ir baliono masės – esant 600 km/h, net nedidelis objektas taptų pavojingu sviediniu.
Toks incidentas galėtų sugadinti variklio sparnuotę, pramušti degalų baką ar pažeisti navigacijos sistemas, todėl skrydžių valdymo tarnybos balionų atžvilgiu laikosi nulio tolerancijos politikos.
Išvada: danguje nėra vietos improvizacijai
Šiuolaikinė aviacija paremta tikslumu ir prevencija – net menkiausias objektas ore gali tapti pavojumi šimtams žmonių. Balionų kontrabandos bumas atskleidžia, kad oro saugumas nebegali būti laikomas savaime suprantamu.
Kol politikai ir inovatoriai ieško sprendimų, pilotai lieka budrūs. Vieno jų žodžiais:
„Kai 50 kilogramų krovinys atsiduria 600 kilometrų per valandą greičiu skriejančio lėktuvo kelyje – tai jau ne fizikos teorija, o realus pavojus.“
Šaltinis: https://www.la.lv/tas-ir-loti-bistami-pieredzejis-pilots-atklaj-kas-notiktu-ja-lidmasina-sadurtos-ar-meteorologisko-balonu
