Atėjus šildymo sezonui, mes retai susimąstome apie šilumą ir sąskaitas – dar rečiau apie tai, kuo iš tikrųjų kvėpuojame. Vis dėlto namų krosnys ir židiniai yra pagrindinis smogo šaltinis, kasmet kenkiantis tūkstančių lietuvių sveikatai. Sutaupytos kuro išlaidos dažnai būna tik tariamos, o tikroji sąskaita už „pigų” šildymą sumokama vėliau – eurais ir per visą mūsų gyvenimą.
Smogas prasideda jūsų namų kamine
Krentant temperatūrai, daugelis lietuvių jau pradėjo šildymo sezoną. Tai reiškia, kad ateinančiais mėnesiais vėl susidursime su padidėjusia oro tarša ir smogu. Tačiau mažai kas iš mūsų supranta, kad pagrindinis šios taršos šaltinis yra ne gamyklos ar automobiliai, o… mūsų pačių namai.
Tyrimai rodo, kad žmonės smogą dažniausiai sieja su pramone ir transportu, o su buitiniais katilais – tik antraeiliai, nors pastarieji yra atsakingi už didžiausią išmetamųjų teršalų dalį. Todėl šildymo būdo pasirinkimas yra ne tik šiluminio komforto ar energijos sąskaitų klausimas, bet ir sprendimas, turintis realų poveikį sveikatai ir aplinkai, taigi ir paslėptoms išlaidoms, kurias turėsime mokėti gydytojų kabinetuose.
Biomasė ne visada reiškia „ekologiška”
Daugelį metų Lietuvos žiemos simboliai buvo rūkstantis kaminas ir malkos. Per pastarąjį dešimtmetį vis daugiau namų ūkių pereina prie granulių ir kito ekologiškesnio kuro. Tačiau, kaip rodo Europos švaraus oro centro duomenys, realybė kitokia. Biomasės deginimas namų krosnyse jau yra atsakingas už 48 % PM2,5 emisijų – smulkių dalelių, kurios prasiskverbia giliai į kvėpavimo sistemą ir kelia vieną didžiausių pavojų sveikatai.
Pasekmės dramatiškos. Europos aplinkos agentūros duomenimis, Lietuvoje dėl oro taršos kasmet per anksti miršta šimtai žmonių. Kvėpavimo takų, kraujotakos ir vėžio ligų gydymo išlaidos kasmet siekia milijonus eurų.
Lietuvoje pagrindinis kenksmingų oro teršalų šaltinis išlieka savivaldybių ir gyvenamųjų namų sektorius, kur vis dar įprasta deginti kietąjį kurą ar biomasę individualiose krosnyse ir mažo efektyvumo katiluose. Renkantis šildymo šaltinius namų ūkiuose, vadovaujantis vien ekonominiais sumetimais, neatsižvelgiama į tai, kad kietojo kuro ar biomasės deginimas sukuria dideles, paslėptas, daugelio milijonų vertės sveikatos priežiūros išlaidas.
Paslėpta sąskaita už „pigų” šildymą
Remiantis HEAL analizėmis, dėl smogo patiriami ekonominiai nuostoliai Europoje siekia iki 60 mlrd. eurų per metus. Šios lėšos galėtų būti skirtos švietimui, plėtrai ar sveikatos priežiūrai, tačiau vietoj to jos išleidžiamos oro taršos sukeltų ligų gydymui.
Kietasis kuras gali atrodyti pigesnis, tačiau jo „sutaupymas” dažnai yra iliuzinis. Mažesnės šildymo sąskaitos šildymo sezono metu gali reikšti didesnes sveikatos sąskaitas vėliau.
Lietuviai sutinka, kad smogas yra viena didžiausių mūsų sveikatos problemų. Tačiau perkant šildymo šaltinį, kuris tarnaus dešimtmečius, verta išsamiai įvertinti investicijas laikui bėgant.
Tipinio 150 m² ploto namo šildymo išlaidos 2025/2026 m. sezone Lietuvoje yra tokios:
- Granulės: 1000-2200 EUR per metus
- Gamtinės dujos: 1300–2000 EUR per metus
- Šilumos siurblys: 1 700–2 300 EUR per metus
Vis dėlto verta pažvelgti plačiau, atsižvelgiant į vadinamąsias išorines išlaidas, kurias patiria visa visuomenė. Sutaupius kelis šimtus eurų, gali kilti ilgalaikių pasekmių sveikatai ir pablogėti gyvenimo kokybė.
Aplinkos apsaugos departamento duomenys rodo, kad deginant dujinį kurą (gamtines dujas, SND arba biodujas) praktiškai neišskiriamos kietosios dalelės – viena iš pagrindinių smogo sudedamųjų dalių. Tai reiškia, kad šiuolaikiniai dujų įrenginiai gali gerokai pagerinti oro kokybę ir sumažinti išorines išlaidas, su kuriomis šiandien susiduriame visi.
Būtent ši „paslėpta sąskaita” – apmokama sveikata ir eurais – ir sudaro tikrąją pigaus, dūminio šildymo kainą.
Sąmoningas pasirinkimas atsiperka
Sprendimas dėl šilumos šaltinio yra viena svarbiausių investicijų į namus šiandien – jis turi įtakos mūsų komfortui, sąskaitoms ir aplinkai. Rinkdamiesi ekologiškesnius šildymo būdus, investuojame ne tik į savo šeimos sveikatą, bet ir į švaresnę ateitį visiems.
