Kiekvienas iš mūsų pažįsta tą jausmą – akimirkos dvejonę prieš spaudžiant mygtuką „Mokėti“ naujoje internetinėje parduotuvėje. Ar prekė tikrai atkeliaus? Ar mano kortelės duomenys saugūs? Ar tai nėra dar viena gerai sukalta apgavystė? Iki šiol internetiniai sukčiai buvo laikomi individualia nelaime – jei pakliuvai, pats kaltas, kad buvai neatidus. Tačiau šiandien, 2026-ųjų vasarį, retorika Briuselyje ir visoje Europoje radikaliai keičiasi.
Įtakinga organizacija „Euroconsumers“ meta kortas ant stalo ir skelbia, kad internetinis sukčiavimas nebėra tik pavienių žmonių tragedija. Tai tapo strategine grėsme, kuri, jei nebus suvaldyta, gali sugriauti pasitikėjimą visa Europos ekonomika.
Kai baimė tampa stabdžiu verslui
Ilgą laiką į sukčiavimą buvo žiūrima pro pirštus, kaip į neišvengiamą skaitmeninio pasaulio blogį. Tačiau naujausia ataskaita rodo, kad situacija pasiekė kritinį tašką. Sukčiavimas internete kasmet paliečia milijonus europiečių, o nuostoliai skaičiuojami nebe tūkstančiais, o milijardais. Problema ta, kad kai vartotojai praranda pinigus, jie praranda kai ką daug svarbesnio – pasitikėjimą.
„Euroconsumers“ ekspertai pabrėžia, kad neveikimas šioje srityje gali turėti katastrofiškų pasekmių vidaus rinkos augimui. Kai žmogus bijo pirkti, jis nebeperka. Sukčiavimas apsimetant, investicinės apgavystės, netikros parduotuvės ir tapatybės vagystės kuria toksišką aplinką, kurioje sąžiningas verslas dūsta. Neapibrėžtumas dėl skaitmeninių mokėjimų saugumo verčia žmones grįžti prie grynųjų arba apskritai atsisakyti paslaugų, o tai tiesiogiai kerta per Europos skaitmeninės ekonomikos stabilumą ir plėtrą.
Vienišų reindžerių laikai baigėsi
Viena svarbiausių žinučių, kurią siunčia organizacija, yra ta, kad pavienės valstybės šio karo laimėti negali. Skaitmeninio sukčiavimo tinklai veikia be sienų – auka gali būti Lietuvoje, serveris Nyderlanduose, o sukčius – kitoje pasaulio pusėje. Nacionalinių policijos pajėgų ir lokalių priemonių dažnai tiesiog nepakanka, nes biurokratiniai procesai yra per lėti, palyginti su žaibišku nusikaltėlių veikimu.
Būtinos bendros, koordinuotos Europos pastangos. Tai reiškia griežtesnį reguliavimą, kuris galiotų visame žemyne, ir, svarbiausia, realų valdžios institucijų bei technologijų platformų bendradarbiavimą. Reikalaujama, kad reagavimas į nesąžiningus subjektus būtų ne biurokratinis susirašinėjimas, o greitas ir efektyvus veiksmas. Europa privalo sukurti vieningą frontą, nes tik taip įmanoma apsaugoti bendrąją rinką nuo fragmentacijos ir chaoso.
Nustokime kaltinti tik vartotoją
Bene didžiausias lūžis mąstyme yra atsakomybės perkėlimas. Iki šiol dažnai girdėdavome patarimus: „būkite atidūs“, „netikėkite“. Tačiau „Euroconsumers“ griežtai pabrėžia, kad atsakomybės negalima užkrauti vien tik ant individualaus vartotojo pečių. Taip, švietimas ir prevencija yra būtini, žmonės turi gauti aiškias gaires apie rizikas. Tačiau to negana.
Technologijų milžinės, socialiniai tinklai, kuriuose plinta netikros reklamos, ir finansų įstaigos, per kurias plaunami pinigai, privalo prisiimti savo atsakomybės dalį. Jos turi išteklių ir technologijų, kad užkirstų kelią sukčiavimui dar prieš jam įvykstant. Kova su sukčiavimu turi tapti ne vartotojo galvos skausmu, o sistemos higienos standartu.
Investicija į ateitį, o ne išlaidos
Galiausiai, kova su sukčiavimu internete turi būti vertinama ne kaip papildomos išlaidos biudžetui, o kaip būtina investicija į Europos ekonomikos ateitį. Saugesnė skaitmeninė infrastruktūra yra pamatas, ant kurio statomos inovacijos. Jei vartotojai jausis saugūs, jie drąsiau priims naujoves, daugiau vartos ir skatins ekonomikos augimą.
Organizacijos išvada negailestinga, bet teisinga – be visapusiško ir strateginio požiūrio Europai ilgainiui teks sumokėti daug didesnę kainą. Tai kaina, kurią matuosime ne tik prarastais eurais, bet ir prarastomis galimybėmis būti pasauliniu lyderiu skaitmeninėje erdvėje. Atėjo laikas internetą vėl padaryti saugia vieta verslui ir gyvenimui.
Šaltinis: https://www.euroconsumers.org/fighting-online-fraud-is-a-strategic-economic-priority-for-europe/
