Po neįprastai šaltos žiemos Europa susiduria su sparčiai mažėjančiomis gamtinių dujų atsargomis. Naujausi energetikos rinkos duomenys rodo, kad saugyklų užpildymo lygis daugelyje ES valstybių nukrito iki pavojingai žemų reikšmių. Didžiausias dėmesys krypsta į Vokietiją, kur situacija vertinama kaip precedento neturinti per pastaruosius metus.
Vokietijos dujų saugyklos, laikomos vienomis didžiausių Europos Sąjungoje, šiuo metu užpildytos kiek daugiau nei 22 proc. Vokietijos žiniasklaida perspėja, kad tokiu tempu atsargos nebuvo ištuštėjusios jau dešimtmetį, o priežastys – neapsiriboja vien šalta žiema.
ARD televizija atkreipė dėmesį į kritinį aspektą: praėjusį rudenį Vokietija šildymo sezoną pradėjo su mažesnėmis nei įprasta atsargomis. Tai reiškia, kad net ir prognozuotas žiemos suvartojimas greičiau išsekino saugyklas.
Mažėjimo tendencija apima visą Europą
Vokietija nėra išimtis. Panaši situacija fiksuojama ir kitose didžiosiose ES rinkose:
- Prancūzijos saugyklos taip pat vos viršija 22 proc.
- Nyderlanduose užpildymo lygis dar mažesnis
- Belgijoje atsargos nesiekia 25 proc.
- Austrijoje saugyklos užpildytos apie 38 proc.
Tokie rodikliai rodo bendrą žemyno tendenciją – saugyklos po žiemos ištuštėjo sparčiau nei įprastai.
Lenkija ir Italija išlaiko saugesnį rezervą
Kitame spektro gale – šalys, kurios šildymo sezoną pasitinka su didesniu buferiu. Lenkijos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos daugiau nei 50 proc., o Italija išlaiko panašų lygį.
Analitikai pažymi, kad tai suteikia didesnį lankstumą kainų svyravimų ir tiekimo trikdžių atveju, nors pabrėžia, kad tiesioginiai palyginimai tarp šalių gali būti klaidinantys dėl skirtingų vartojimo ir importo modelių.
Švelnesnio klimato šalys – stabilesnėje padėtyje
Mažesnį spaudimą atsargoms patyrė pietinės valstybės. Ispanijoje saugyklos išlieka apie 56 proc., Portugalijoje – net apie 75 proc. Tai siejama su švelnesnėmis žiemos sąlygomis ir mažesniu šildymo poreikiu.
Ekspertai ramina: panikai pagrindo kol kas nėra
Nepaisant aštrių antraščių, dalis rinkos analitikų ragina vengti dramatizavimo. „Union Investment“ analitikas Andreasas Maulbergeris pažymi, kad ankstesniais metais nuo šio laikotarpio paprastai būdavo sunaudojama dar apie 10 proc. atsargų.
Jo vertinimu, jei orai staiga neatšals, iki šildymo sezono pabaigos Vokietijos saugyklų lygis gali sumažėti iki maždaug 15 proc., tačiau tai dar neperžengtų kritinės ribos.
Po 2022 m. ES pakeitė žaidimo taisykles
Dabartinė situacija vertinama platesniame geopolitiniame kontekste. Po Rusijos plataus masto karo Ukrainoje pradžios Europos Sąjunga 2022 m. įvedė privalomus dujų saugojimo reikalavimus.
Valstybės narės įpareigotos užtikrinti, kad prieš žiemą saugyklos būtų užpildytos bent 90 proc. pajėgumu. Nors šios taisyklės turėjo galioti iki 2025 m., Briuselis jas pratęsė, įvesdamas lankstumo mechanizmus. Tikslas išliko tas pats – mažinti tiekimo šokų ir kainų krizės riziką.
SGD era keičia saugyklų vaidmenį
Europa, atsisakydama rusiškų vamzdyninių dujų, vis labiau remiasi suskystintų gamtinių dujų (SGD) importu iš JAV ir Artimųjų Rytų. Šios dujos turi būti sandėliuojamos, todėl saugyklos tampa kritine infrastruktūros grandimi.
Europai reikės daugiau saugyklų
Energetikos sektoriuje jau kalbama apie struktūrinį iššūkį. Prognozės rodo, kad po 2030 m. kai kurioms šalims gali pritrūkti saugojimo pajėgumų, ypač jei dujos išliks svarbiu pereinamuoju kuru energetikos transformacijoje.
„Gas Storage Poland“ vertinimu, Lenkijoje iki 2029 m. esama talpa dar viršys paklausą, tačiau nuo 2030–2035 m. gali atsirasti deficitas. Ilgalaikėje perspektyvoje saugyklų plėtra tampa nebe pasirinkimu, o būtinybe.
Šaltinis: https://biznes.interia.pl/gospodarka/news-tak-zle-dawno-nie-bylo-magazyny-pustoszeja-w-tempie-niewidzi,nId,22602687
