Mokslo pasaulis sulaikęs kvapą stebi kosminę kaimynystę. Paslaptinga tarpžvaigždinė kometa „3I/Atlas“, atskriejusi pas mus iš tolimų žvaigždžių sistemų, vis dar yra netoliese, tačiau laiko ją ištirti lieka vis mažiau. Vos po kelių dienų žmonija gaus unikalią, galbūt vienintelę tokią, progą pažvelgti gilyn į šios klajūnės širdį ir pagaliau atsakyti į klausimą: iš ko ji sudaryta?
Viso mokslo pasaulio akys nukryps į objektą 3I/Atlas. Šis tarpžvaigždinis svečias paruošė mums tokį reginį, kokio nematėme dešimtmečius.
Artėjantis unikalus planetų išsidėstymas leis mums pažvelgti giliai į medžiagą, kuri nėra kilusi iš mūsų Saulės sistemos. Žinomas Harvardo astrofizikas Avi Loebas, dažnai keliantis drąsias hipotezes apie nežemiškas civilizacijas, savo tinklaraštyje paskelbė raginimą nepraleisti šios istorinės galimybės.
„Šie duomenys galėtų padėti iššifruoti kometos 3I/Atlas „priešuodegės“ (angl. anti-tail) prigimtį ir paaiškinti kitas anomalijas, pavyzdžiui, neįprastas jos poliarizacijos savybes“, – rašė A. Loebas.
Kosminė tiesi linija ir paslaptingasis Seeligerio efektas
Kritinis kometos 3I/Atlas vizito momentas įvyks 2026 m. sausio 22 d.
Tą dieną įvyks itin retas astronominis reiškinys – idealus išsirikiavimas. Žemė atsidurs beveik tiesioje linijoje tarp Saulės ir kometos 3I/Atlas. Vadinamasis fazės kampas (kampas tarp Saulės, kometos ir stebėtojo Žemėje) bus vos 0,69 laipsnio.
Astronomijos pasaulyje tai yra ekstremaliai maža vertė, kuri leis stebėti vadinamąjį Seeligerio efektą (dar vadinamą opozicijos efektu). Maždaug savaitę, nuo sausio 19 iki 26 d., teleskopai turėtų fiksuoti staigų ir dramatišką kometos išmestų dulkių ryškumo padidėjimą.
Gryna fizika šviesos pavidalu: ką pamatysime?
Seeligerio efektas yra žavus fizikinis reiškinys, susidedantis iš dviejų mechanizmų:
- Šešėlių išnykimas. Kai Saulė yra tiesiai mums už nugaros ir šviečia į objektą, dulkių dalelės pačios užstoja savo metamus šešėlius. Dėl to stebimas regionas staiga tampa daug ryškesnis, nes nematome jokių patamsėjimų. Tai vadinama opozicijos piku.
- Koherentinė atgalinė sklaida. Tai efektas, kai šviesos bangos persidengia ir sustiprėja. Atspindėta šviesa tampa intensyvesnė, jei dalelės paviršiuje yra panašaus dydžio kaip šviesos bangos ilgis.
Analizuodami šį ryškumo šuolį, mokslininkai galės nustatyti kometos dulkių struktūrą: ar tai purūs „kosminės vatos“ dribsniai, ar kietos, termiškai apdorotos dalelės.
Tai unikali galimybė, nes daugumai Saulės sistemos kometų tokie matavimai neįmanomi dėl nepalankių stebėjimo kampų. Net ankstesnė tarpžvaigždinė kometa 2I/Borisov niekada nebuvo stebima mažesniu nei 16 laipsnių kampu, todėl Seeligerio efektas jai nepasireiškė.
Kompozicijos galvosūkis: ledas ar anglis?
Mokslininkai šiandien sau užduoda vieną esminį klausimą: iš ko iš tikrųjų sudaryta 3I/Atlas?
Seeligerio efektas leis tiksliai įvertinti kometos dulkių albedą (atspindį):
- Jei albedas mažas (apie 0,03): Tai reikštų, kad 3I/Atlas yra tamsi kaip anglis ir sudaryta daugiausia iš organinių medžiagų.
- Jei albedas didesnis (0,1–0,3): Tai patvirtintų teorijas apie didelį ledo kiekį. Ankstesni keistos „antiuodegos“ stebėjimai jau sufleravo apie ledinę prigimtį.
Šis atsakymas yra kritiškai svarbus norint suprasti, ar kitos žvaigždžių sistemos formuojasi iš tų pačių statybinių blokų kaip ir mūsų Saulės sistema.
Lenktynės su laiku: turime tik savaitę
Šiuo metu 3I/Atlas skrieja maždaug už 3,33 astronominių vienetų nuo Saulės (tai daugiau nei tris kartus toliau nei atstumas nuo Žemės iki Saulės). Jos ryškumas siekia apie 16,7 magnitudės, todėl ją vis dar galima stebėti teleskopais, kurių veidrodžio skersmuo viršija vieną metrą.
Tačiau laikas senka. Dangaus mechanika negailestinga. Jau po metų, 2027 m. sausį, objektas nutols tiek, kad jo ryškumas sumažės iki 24-ojo dydžio, ir jam stebėti reikės pačių galingiausių planetos teleskopų. Dabartinis stebėjimo langas sausio mėnesį – tai galimybė, kuri gali nepasikartoti dešimtmečius.
Todėl viso pasaulio astronomai mobilizuoja jėgas. Koordinuoti stebėjimai iš skirtingų Žemės pusrutulių padės išvengti orų trukdžių ir surinkti neįkainojamus duomenis. Tai, ką sužinosime artimiausiomis dienomis, gali tapti svarbiausia informacija apie tarpžvaigždinę materiją, kokią kada nors esame gavę nesiuntę zondo į tolimąjį kosmosą.
Kometos 3I/Atlas istorija
Viskas prasidėjo 2025 m. liepos 1 d., kai sistema ATLAS (Asteroid Terrestrial-impact Last Alert System) užfiksavo keistą judėjimą danguje. Skaičiavimai patvirtino sensaciją: tai trečiasis žmonijos istorijoje oficialiai užfiksuotas tarpžvaigždinis objektas.
Nuo savo pirmtakių – garsiosios „Oumuamua“ ir Borisovo kometos – 3I/Atlas skiriasi vienu esminiu bruožu: greičiu.
Ši kometa Saulės atžvilgiu skrieja stulbinančiu 57,7 km/s greičiu. Palyginimui, mįslingoji „Oumuamua“ judėjo „vos“ 26,4 km/s greičiu. Tai tikras kosminis sprinteris.
Nors tikslaus kometos dydžio nežinome (manoma, kad skersmuo svyruoja nuo kelių šimtų metrų iki kelių kilometrų), mokslininkai spėja, kad ji atkeliavo iš Paukščių Tako storojo disko. Tai leidžia daryti prielaidą, kad 3I/Atlas yra labai senas objektas – gerokai senesnis už mūsų pačių Saulės sistemą.
Šaltiniai:
- https://spidersweb.pl/2026/01/kometa-3i-atlas-zdradzi-tajemnice-kluczowy-moment.html
- https://avi-loeb.medium.com/a-rare-alignment-of-3i-atlas-with-the-sun-earth-axis-on-22-january-2026-b1bea4a553f7
- https://lweb.cfa.harvard.edu/~loeb/Jan3I.pdf
