Atrasta 2025 m. vasarą, kometa 3I/ATLAS iš karto sukėlė sensaciją. Dėl neįprasto ryškumo astronomai manė, kad jos branduolys gali būti milžiniškas. Tačiau naujesni tyrimai parodė: pradiniai įvertinimai buvo gerokai per dideli. Dabar paaiškėjo, kad tai objektas, labiau primenantis įprastas Saulės sistemos kometas.
Neįprastas ryškumas suklaidino specialistus
Kai 3I/ATLAS buvo aptikta, ji buvo maždaug 4,5 karto toliau nuo Saulės nei Žemė – praktiškai Jupiterio orbitoje. Nepaisant tokio atstumo, kometa atrodė labai ryški.
Be to, iš karto buvo matomas aktyvumas: aplink branduolį formavosi dujų ir dulkių debesys, o apšviestoje pusėje — net „priešuodegė“, nukreipta į Saulę.
Mokslininkai svarstė dvi versijas:
- kometa maža, bet netenka medžiagos neįtikėtinu greičiu;
- kometa didžiulė, todėl net ir įprasta sublimacija atrodo labai intensyvi.
Dauguma pasirinko antrąją hipotezę — spėta, kad skersmuo gali siekti apie 20 km.
Kosminiai teleskopai pateikė kitokią istoriją
Rudenį situaciją patikslino kosmoso observatorijos.
Webb teleskopas: aktyvumą lemia anglies dioksidas
Jis nustatė, kad pirmiausia garuoja anglies dioksidas, kuris kartu pakelia ir vandens ledo daleles. Tai paaiškino stiprų aktyvumą net toli nuo Saulės.
Hubble: branduolys nėra milžiniškas
Tuo metu kometa buvo dvigubai toliau nuo Saulės nei Marsas. Hablas apskaičiavo galimą dydį:
nuo 440 metrų iki 5,6 kilometro.
Tai jau buvo žymiai mažiau, nei manyta anksčiau.
Naujausias tyrimas: tikrasis dydis dar kuklesnis
Kenterberio universiteto (Naujoji Zelandija) mokslininkai dar labiau susiaurino įverčius. Jie analizavo vadinamąjį negravitacinį „stabdymą“ — kryptingą dujų srovės poveikį judėjimui. Kadangi sublimacija vyko daugiausia apšviestoje kometos pusėje, ji veikė tarsi natūralus variklis.
Palyginus gautus duomenis su medžiagos garavimo intensyvumu, paaiškėjo: branduolio skersmuo — tik 820–1050 metrų. Tai reikšmė, būdinga daugeliui įprastų kometų — o kai kuriais atvejais net mažesnė.
Kodėl klaidos buvo tokios didelės?
Mokslininkai daro prielaidą, kad 3I/ATLAS tankis artimas kometoms būdingam — apie 0,5 g/cm³.
Ankstesnės klaidingos išvados kilo dėl itin intensyvaus garavimo — jis sudarė įspūdį, jog kometa yra didžiulė. Tačiau skaičiavimai rodo, kad per kelis mėnesius ji tiesiog negalėjo „susitraukti“ penkis ar dvidešimt kartų. Net Saulės sistemos kometos per praskriejimą netenka daugiausia kelių dešimčių metrų sluoksnio.
Ką mums pasako ši tarpžvaigždinė viešnia?
3I/ATLAS — vos trečias istorijoje identifikuotas objektas, atskridęs iš už mūsų žvaigždės sistemos. Ji rodo, kad tarpžvaigždinės kometos gali būti:
- dydžiu įprastos,
- tačiau pasižymėti kitokia chemine sudėtimi,
- ir kartais elgtis daug aktyviau nei tikėtasi.
Kitaip tariant, jos ne visada yra „kosminiai monstrai“ — kartais tiesiog labai efektyvios, kai kalbama apie dujų ir ledo garavimą.
