Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje vėl suaktyvėjo kalbos apie tarpžvaigždinę kometą 3I/ATLAS. Socialiniuose tinkluose ir kai kuriuose portaluose pasirodė viliojantys teiginiai, esą šį kosminį svečią netrukus bus galima pamatyti žiūronais ar net plika akimi. Tačiau astronomų vertinimai aiškūs – realybė gerokai santūresnė nei antraštės.
Iš tiesų 3I/ATLAS jau dabar yra beveik arčiausiame taške nuo Žemės, kokiame tik bus per visą savo praskriejimą pro Saulės sistemą. Vis dėlto tai nereiškia, kad ji tapo ryškesnė ar lengviau pastebima.
Arčiausias taškas – jau praktiškai pasiektas
Šiuo metu tarpžvaigždinis objektas nuo Žemės yra nutolęs maždaug 271 milijoną kilometrų. Oficialus artėjimo maksimumas numatytas gruodžio 19 dieną, kai atstumas sumažės iki maždaug 269 milijonų kilometrų. Skirtumas – vos apie vieną procentą.
Dar daugiau, tarp gruodžio 18, 19 ir 20 dienų atstumo pokytis sieks tik apie 100 tūkstančių kilometrų. Astronominiu mastu tai beveik nieko nereiškia, todėl jokio staigaus pokyčio dangaus vaizde tikėtis neverta. Kitaip tariant, kometa jau dabar yra beveik tiek pat arti, kiek bus ir vadinamąją „artimiausią“ dieną.
Pagrindinė kliūtis – ne atstumas, o ryškumas
Didžiausia problema, kodėl 3I/ATLAS neatsiveria stebėtojams, yra jos blankumas. Dabartinis kometos ryškumas siekia tik 11–12 magnitudžių. Tokie objektai yra visiškai nematomi plika akimi ir nepasiekiami net paprastiems žiūronams.
Net ir naudojant teleskopą su maždaug 120 mm diafragma, objektą pamatyti gali tik patyrę stebėtojai, gerai išmanantys dangaus paieškos metodus. Ir net tada kometa pasirodo ne kaip įspūdinga uodega, o kaip labai silpnas, neryškus taškelis, kurį nesunku supainioti su fono žvaigždėmis.
Kodėl nuotraukos internete klaidina
Socialiniuose tinkluose plintantys vaizdai, kuriuose matoma ryški 3I/ATLAS uodega, dažnai sudaro klaidingą įspūdį. Astrofotografai pabrėžia, kad tokie kadrai nėra tiesioginis vaizdas, kurį matytų žmogaus akis.
Norint išgauti panašias nuotraukas, reikia šimtų ilgų ekspozicijų, tikslaus teleskopo sekimo ir sudėtingo skaitmeninio vaizdo apdorojimo. Dėl to dalis ekspertų netgi skeptiškai vertina kai kurių platinamų vaizdų autentiškumą. Naujausi „Hubble“ kosminio teleskopo duomenys tik patvirtina, kad tarpžvaigždinis objektas yra itin blankus ir stebėjimams sudėtingas.
Kur vis dėlto ieškoti kometos danguje
Nors 3I/ATLAS nėra vizualiai įspūdinga, jos padėtį danguje vis dar galima nustatyti gana tiksliai. Gruodžio 12–13 naktį, maždaug Mėnuliui kylant virš horizonto – apie 1–2 valandą nakties – kometa bus maždaug 10–15 laipsnių aukščiau ir dešinėje nuo Mėnulio disko.
Tai gali būti įdomus orientyras astronomijos entuziastams, turintiems tinkamą įrangą ir norintiems „pagauti“ retą tarpžvaigždinį svečią. Tačiau net ir tokiu atveju reikėtų nusiteikti ne įspūdingam reginiui, o ramiam, kantriam stebėjimui.
3I/ATLAS išlieka ne sensacija akiai, o unikaliu moksliniu objektu – dar vienu priminimu, kad Visata nuolat siunčia svečius, kurių didžiausia vertė slypi ne grožyje, o žiniose apie tai, kas vyksta už mūsų Saulės sistemos ribų.
