Šiandien, 2025 metų gruodžio 19-ąją, astronomai visame pasaulyje stebi retą kosminį įvykį – tarpžvaigždinis objektas 3I/ATLAS pasiekia minimalų atstumą iki Žemės. Nors jokios susidūrimo grėsmės nėra, pats faktas, kad pro Saulės sistemą praskrieja kūnas iš visiškai kitos žvaigždžių sistemos, vėl primena, kiek mažai iš tiesų žinome apie kosmosą už mums įprastų ribų.
Tokie objektai pasirodo itin retai. 3I/ATLAS yra tik trečiasis patvirtintas tarpžvaigždinis svečias, kurį žmonijai pavyko užfiksuoti, todėl kiekvienas jo judesys, savybė ir net menkiausia anomalija tampa mokslinių diskusijų objektu.
Kosminis greitis, kurio nesustabdo Saulė
Pasak astronomų, 3I/ATLAS juda maždaug 240 tūkstančių kilometrų per valandą greičiu. Tai vienas iš pagrindinių požymių, leidžiančių tvirtinti, kad šis objektas nėra kilęs iš Saulės sistemos. Jį nesaisto Saulės gravitacija – jis atskrido iš gilios kosminės erdvės ir po trumpo vizito vėl ją paliks.
Mokslininkų vertinimu, 3I/ATLAS greičiausiai yra didelė kometa. Pagal dabartinius skaičiavimus, jos dydis gali būti panašus į Manhatano salą. Tai reiškia, kad kalbame ne apie smulkų akmenį, o apie tikrai masyvų kosminį kūną, kuris tūkstančius ar net milijonus metų klajojo tarp žvaigždžių.
Kodėl šis objektas kelia daugiau klausimų nei įprasta?
Nors dauguma astronomijos centrų laikosi nuomonės, kad 3I/ATLAS yra natūralios kilmės kometa, ne visi mokslininkai sutaria visiškai. Harvardo universiteto profesorius Avi Loebas atkreipė dėmesį į tam tikras objekto trajektorijos ir judėjimo ypatybes, kurios, jo teigimu, ne visada idealiai dera su standartiniais kometų modeliais.
Loebas pabrėžia, kad kalba eina ne apie sensaciją, o apie mokslinį smalsumą. Jo nuomone, kai kurios stebimos anomalijos verčia neatmesti net ir labai neįprastų hipotezių, įskaitant galimą dirbtinę kilmę. Jis taip pat akcentuoja, kad žmonija neturi aiškių protokolų, kaip reikėtų elgtis, jei kada nors būtų aptiktas galimai technologinės kilmės objektas iš kitos žvaigždžių sistemos.
Ar yra bent menkiausia grėsmė?
Čia mokslininkai sutaria beveik vieningai. Avi Loebas pats pripažįsta, kad pavojingo scenarijaus tikimybė yra itin maža. Tačiau jis atkreipia dėmesį į tai, jog tokiais didžiuliais greičiais judantys objektai net ir dėl menkų trajektorijos pokyčių teoriškai galėtų sukelti nenuspėjamų pasekmių.
Būtent todėl, jo manymu, tarpžvaigždiniai kūnai turėtų būti stebimi ypač atidžiai, net jei jie atrodo visiškai nepavojingi. Tai labiau prevencinis ir mokslinis požiūris, o ne realaus pavojaus signalas.
NASA ir pagrindinių observatorijų pozicija
NASA bei didžiosios astronomijos institucijos kol kas laikosi konservatyvesnio vertinimo. Visi turimi stebėjimų duomenys, jų teigimu, atitinka natūralios, kometinės kilmės scenarijų. 3I/ATLAS, pasak jų, yra dar vienas kosminis klajūnas, kuris trumpam užsuko į mūsų Saulės sistemą ir netrukus ją paliks.
Mokslininkai pabrėžia, kad viešojoje erdvėje pasirodantys pareiškimai iš ne mokslinės bendruomenės neretai išpučia spekuliacijas, tačiau realūs duomenys kol kas nerodo nieko, kas leistų kalbėti apie grėsmę ar nežemišką technologiją.
Kodėl šis praskriejimas toks svarbus?
Nepriklausomai nuo to, ar 3I/ATLAS yra visiškai įprasta kometa, ar objektas su neįprastomis savybėmis, jo praskriejimas suteikia unikalią galimybę mokslui. Tarpžvaigždiniai kūnai leidžia tiesiogiai tirti medžiagą, susiformavusią kitose žvaigždžių sistemose, o tai padeda geriau suprasti planetų ir kometų formavimąsi visatoje.
Šiandieninis artimiausias praskriejimas – tai trumpas langas, kai galima surinkti maksimalų kiekį duomenų. Po to 3I/ATLAS dings gilioje kosminėje erdvėje, galbūt niekada daugiau nesutikęs nei Saulės, nei Žemės.
Toks susitikimas primena, kad mūsų planeta nėra izoliuota sala Visatoje. Kartais net iš tolimiausių žvaigždžių regionų pas mus užklysta tylūs svečiai, kurie kelia daugiau klausimų nei atsakymų – ir būtent todėl yra tokie vertingi mokslui.
