Pastaruoju metu Europos šalys rimčiau žiūri į tai, kaip atsiskaitome už kasdienes prekes ir paslaugas. Šiuo metu dauguma mokėjimų kortelėmis Europoje atliekama per dvi dideles JAV bendroves – „Visa“ ir „Mastercard“.
Pareigūnai mano, kad dėl šios situacijos esame pernelyg priklausomi nuo užsienio technologijų. Jei santykiai tarp žemynų pablogėtų, šis dominavimas galėtų būti panaudotas kaip svertas.
Kodėl Europa ieško savo kelio mokėjimų srityje
Duomenys rodo, kad 2022 m. beveik du trečdaliai visų mokėjimų kortelėmis euro zonoje buvo apdorojami tiesiogiai per minėtas JAV bendroves. Įdomu tai, kad 13 Europos Sąjungos šalių iš viso neturi savo vietinių alternatyvų šioms sistemoms. Net ir tose šalyse, kur egzistuoja nacionaliniai sprendimai, žmonės jais naudojasi vis rečiau, pirmenybę teikdami tarptautinėms kortelėms.
Grynųjų pinigų kiekiui piniginėse mažėjant, skaitmeniniai mokėjimai tapo kritine infrastruktūra. Europos Centrinio Banko atstovai atkreipia dėmesį, kad ši priklausomybė nuo kitų šalių technologijų panaši į situaciją su internetu, kur Europa jau iš esmės prarado pozicijas Amerikos milžinėms. Ekspertai perspėja, kad pinigų srautų kontrolė yra nacionalinio saugumo klausimas, todėl Europai svarbu turėti savo, nepriklausomus įrankius.
Skaitmeninis euras ir bendri standartai
Iki šiol bandymai sukurti vieningą visos Europos mokėjimų sistemą nebuvo lengvi. Privačios įmonės ir bankai dažnai negali susitarti dėl bendrų techninių standartų ir to, kaip tiksliai tokia sistema turėtų veikti. Kiekviena šalis turi savo interesų, o tai trukdo sukurti bendrą tinklą.
Vienas iš sprendimų – siūlomas skaitmeninis euras. Planuojama, kad ši skaitmeninė valiuta galėtų būti paleista apie 2029 m. Jei taip atsitiks, prekybos centrai ir internetinės parduotuvės visoje euro zonoje bus įpareigotos ją priimti kaip mokėjimo priemonę. Tai nebūtų tiesiog dar vienas mokėjimo būdas, o pagrindas, ant kurio kitos įmonės galėtų kurti savo paslaugas, nebijodamos išorinių apribojimų.
Naujas požiūris – mokėjimas delnu
Kol pareigūnai dirba tobulindami sistemas, technologijų srityje atsiranda neįprastų naujovių. Jau esame įpratę prie veido atpažinimo telefonuose ar pirštų atspaudų skaitytuvų, tačiau dabar dėmesio centre atsidūrė delno nuskaitymas. Pasirodo, šis metodas gali būti daug praktiškesnis ir saugesnis už ankstesnius.
Veido atpažinimo technologija turi trūkumų. Pavyzdžiui, ji ne visada gali atskirti dvynius, o sistemos tikslumui įtakos turi apšvietimas. Be to, daugelis žmonių jaučiasi nejaukiai dėl savo privatumo, kai viešose vietose kamera nuolat skenuoja jų veidą. Kita vertus, viešose vietose esantys pirštų atspaudų skaitytuvai yra nehigieniški, nes juos reikia liesti, o jutiklis greitai užsiteršia ir tai trukdo jo veikimui.
Kodėl delnas yra saugesnis nei piršto atspaudas
Delno skenavimas atliekamas neliečiant paviršiaus – tiesiog laikant ranką virš jutiklio. Technologija vienu metu nuskaito du skirtingus parametrus. Pirma, analizuojama delno geometrija – jo dydis, linijos ir jų gylis. Antra, speciali kamera „žvelgia“ giliau ir fiksuoja venų struktūrą, kuri kiekvienam žmogui yra unikali.
Šis dvigubas patikrinimas užtikrina labai aukštą saugumo lygį. Net jei žmogus dirbo sunkų fizinį darbą ir ant delno yra pūslių ar įbrėžimų, sistema jį atpažins pagal venų išsidėstymą, kuris nekinta. Be to, sistema gali patikrinti, ar nuskaitytas delnas priklauso gyvam asmeniui, nes fiksuoja kraujotaką venose. Algoritmai nuolat mokosi ir prisitaiko prie pokyčių, todėl tai yra vienas patikimiausių tapatybės patvirtinimo metodų šiandien.
