Telefonas perkaito per karščius? Šaldytuvas gali jį sugadinti greičiau nei pati saulė

Karštą vasaros dieną telefonas gali įkaisti stebėtinai greitai. Pakanka keliolikos minučių ant automobilio sėdynės, palangės ar paplūdimio rankšluosčio, ir įrenginys pradeda lėtėti, pritemdo ekraną arba visai išsijungia. Kai kurie telefonai parodo įspėjimą, kad jų negalima naudoti, kol temperatūra nesumažės.

Tokiu momentu šaldytuvas gali pasirodyti kaip logiškas sprendimas. Jeigu šaltis atvėsina gėrimą, kodėl neturėtų padėti ir telefonui? Būtent toks patarimas pastaruoju metu plinta socialiniuose tinkluose, tačiau remonto meistrai įspėja, kad jis gali baigtis brangiu remontu.

Londone mobiliųjų įrenginių remonto dirbtuves valdantis Jamie Farnellas pasakojo, kad per karščio bangą žmonės vis dažniau atneša telefonus ir planšetinius kompiuterius, kuriuos mėgino skubiai atvėsinti šaldytuve ar net šaldiklyje. Kai kuriais atvejais įrenginį pažeidžia ne vien karštis, o staigus temperatūros pokytis ir jo sukeliama drėgmė.

Problema ta, kad telefonas nėra sandari metalinė dėžutė. Jo viduje yra jautri elektronika, jungtys, klijai, ekranas ir ličio jonų baterija. Visa tai sukurta veikti tam tikrame temperatūros diapazone, o staigus perėjimas iš didelio karščio į šaltį gali būti pavojingesnis nei lėtas atvėsimas kambaryje.

Kodėl šaldytuve atsiranda drėgmės?

Karštą telefoną įdėjus į šaldytuvą, jo paviršius ir vidinės dalys pradeda vėsti nevienodu greičiu. Įrenginio viduje bei aplink jį esančiame ore yra vandens garų. Temperatūrai staigiai nukritus, šie garai gali virsti smulkiais vandens lašeliais.

Tai tas pats reiškinys, dėl kurio vasarą aprasoja iš šaldytuvo išimta skardinė arba stiklinė. Skirtumas tik tas, kad ant skardinės susidariusi drėgmė paprastai nėra pavojinga, o telefono viduje net mažas vandens kiekis gali patekti ant kontaktų, plokščių ar jungčių.

Dar daugiau kondensato gali susidaryti telefoną išėmus iš šaldytuvo ir grąžinus į šiltą bei drėgną patalpą. Šaltas įrenginys tada veikia tarsi paviršius, prie kurio limpa ore esanti drėgmė. Išoriškai telefonas gali atrodyti sausas, tačiau vandens lašeliai kartais susidaro ten, kur jų nematyti.

Net telefonai, reklamuojami kaip atsparūs vandeniui, nėra apsaugoti nuo visų tokių situacijų. Apsauga laikui bėgant silpnėja, ją gali pažeisti kritimai, remontas, susidėvėję klijai ar deformuotas korpusas. Be to, atsparumo vandeniui bandymai paprastai atliekami kontroliuojamomis sąlygomis, o ne staigiai kaitinant ir šaldant įrenginį.

Drėgmei patekus į vidų, gedimas nebūtinai pasirodo iš karto. Telefonas gali veikti dar kelias dienas ar savaites, tačiau vėliau kontaktai pradeda oksiduotis, atsiranda įkrovimo sutrikimų, neveikia mikrofonas, kamera ar ekranas. Dėl to žmogui gali atrodyti, kad įrenginys sugedo be aiškios priežasties, nors žala prasidėjo gerokai anksčiau.

Didžiausią nerimą kelia baterija

Šiluma ypač nepalanki ličio jonų baterijoms. Kai telefonas ilgai laikomas aukštoje temperatūroje, baterija greičiau sensta, mažėja jos talpa ir gali prasidėti cheminiai pokyčiai. Įrenginys tuomet trumpiau veikia, dažniau įkaista ir gali netikėtai išsijungti.

Tačiau šaldiklis baterijos neišgelbėja. Labai žema temperatūra taip pat trikdo jos veikimą, o staigus kaitinimo ir šaldymo ciklas sukelia papildomą įtampą medžiagoms. Baterija, kuri jau buvo pažeista karščio, smūgio ar senėjimo, gali pradėti pūstis.

Išsipūtusi baterija spaudžia ekraną ir kitas telefono dalis. Kartais ekranas pradeda kilti nuo korpuso, atsiranda tarpas, telefonas deformuojasi arba iš jo sklinda neįprastas cheminis kvapas. Tokio įrenginio nereikėtų spausti, pradurti ar bandyti toliau krauti.

J. Farnellas pasakojo apie jo dirbtuvėse atsidūrusį planšetinį kompiuterį, kurio baterija buvo taip smarkiai pažeista, kad įvyko pavojingas incidentas. Tokie atvejai nėra kasdieniai, tačiau jie primena, kad ličio jonų baterija nėra detalė, su kuria verta eksperimentuoti.

Jeigu telefonas neįprastai kaista net ramybės būsenoje, korpusas pradeda pūstis arba jaučiamas saldokas, cheminis kvapas, įrenginį reikėtų išjungti ir laikyti atokiau nuo degių daiktų. Jo negalima krauti, spausti ar palikti po pagalve. Saugiausia kuo greičiau kreiptis į remonto specialistus.

Kaip telefoną atvėsinti saugiai?

Svarbiausia taisyklė – nebandyti jo atšaldyti kuo greičiau. Telefonui reikia ne šalčio šoko, o laipsniško grįžimo į normalią temperatūrą.

Pirmiausia įrenginį reikėtų patraukti iš tiesioginės saulės. Jeigu jis buvo automobilyje, ant palangės ar prie lango, perkelkite jį į pavėsį arba vėsesnę patalpą. Nuimkite apsauginį dėklą, nes jis gali sulaikyti šilumą ir sulėtinti vėsimą.

Jeigu telefonas rodo įspėjimą apie perkaitimą, geriausia jį išjungti. Jei išjungti nebūtina, galima bent nutraukti veiklas, kurios smarkiai apkrauna procesorių ir bateriją: žaidimus, filmavimą, navigaciją, vaizdo skambučius ar didelių failų siuntimą.

Perkaitusio telefono nereikėtų krauti. Įkrovimo metu baterija pati išskiria šilumą, todėl temperatūra gali dar labiau pakilti. Ypač daug šilumos kartais susidaro naudojant greitąjį arba belaidį įkrovimą.

Telefoną galima padėti ant sauso, kieto paviršiaus gerai vėdinamoje vietoje. Ventiliatorius gali padėti, jei pučia įprastos kambario temperatūros orą. Tačiau nereikėtų naudoti šaldančio purškalo, ledo paketų ar dėti telefono prie labai šalto oro kondicionieriaus srauto.

Gali kilti noras telefoną apvynioti drėgnu rankšluosčiu, tačiau tai taip pat bloga mintis. Drėgmė gali patekti į įkrovimo lizdą, garsiakalbius ar pažeistas korpuso vietas, o garuodama sukelti papildomų problemų.

Dažniausiai reikia tiesiog palaukti. Telefonas pats riboja kai kurias funkcijas, sumažina našumą, pritemdo ekraną ar sustabdo įkrovimą, kad apsaugotų vidinius komponentus. Tai gali erzinti, bet būtent taip įrenginys mėgina išvengti rimtesnės žalos.

Automobilis per kelias minutes tampa pavojinga vieta

Daug telefonų perkaista ne dėl ilgo naudojimo, o todėl, kad yra paliekami saulėje. Ypač pavojingas uždarytas automobilis, kurio salonas vasarą gali įkaisti gerokai labiau nei lauko oras.

Blogiausia vieta telefonui – prietaisų skydelis prie priekinio stiklo. Ten jį vienu metu kaitina ir karštas salono oras, ir tiesioginiai saulės spinduliai. Tamsus korpusas sugeria daugiau šilumos, todėl juodi telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir nešiojamieji kompiuteriai gali įkaisti ypač greitai.

Jeigu įrenginį būtina trumpam palikti automobilyje, jį reikėtų visiškai išjungti ir padėti ten, kur nepasiekia saulė. Bagažinė paprastai būna saugesnė už prietaisų skydelį, tačiau per ilgą karščio bangą ir joje temperatūra gali tapti žalinga. Todėl geriausia elektronikos automobilyje apskritai nepalikti.

Pavojų didina ir navigacija. Telefonas, pritvirtintas prie priekinio stiklo, vienu metu naudoja GPS, mobilųjį ryšį, ryškų ekraną ir dažnai dar kraunamas. Visa tai išskiria šilumą, o saulė ją dar labiau padidina. Jei įrenginys pradeda kaisti, verta išjungti nereikalingas programas, sumažinti ekrano ryškumą arba nukreipti į jį vėsesnį automobilio oro srautą, tačiau vengti staigaus šaldymo.

Paplūdimyje ar parke telefoną geriau laikyti krepšyje, pavėsyje ar po sausu šviesiu audiniu. Rankšluostis gali apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, tačiau nereikėtų telefono stipriai suvynioti, nes taip šiluma gali likti viduje.

Socialinių tinklų patarimai ne visada nekalti

Telefono dėjimas į šaldytuvą nėra pirmasis klaidinantis patarimas, išplitęs internete. Daugelį metų žmonėms buvo siūloma sušlapusį įrenginį įberti į ryžius. Remonto specialistai pabrėžia, kad ryžiai nepašalina telefono viduje esančios drėgmės taip veiksmingai, kaip dažnai manoma, o smulkios dulkės ar grūdeliai gali patekti į jungtis.

Tokie patarimai išplinta todėl, kad atrodo paprasti ir intuityvūs. Telefonas karštas – vadinasi, reikia šalčio. Telefonas šlapias – vadinasi, reikia kažko, kas sugeria vandenį. Tačiau elektronikos viduje vykstantys procesai sudėtingesni, o netinkamas bandymas gelbėti įrenginį gali padidinti žalą.

Problema dar ir ta, kad trumpame socialinių tinklų vaizdo įraše dažnai parodomas tik pirmasis rezultatas. Iš šaldiklio ištrauktas telefonas gali įsijungti ir atrodyti atvėsęs, tačiau vaizdo įrašo autorius neparodo, ar po savaitės nepradėjo gesti įkrovimo lizdas arba pūstis baterija.

Todėl verta atsargiai vertinti patarimus, kuriuose siūloma telefoną šaldyti, kaitinti plaukų džiovintuvu, dėti į orkaitę, mikrobangų krosnelę ar naudoti kitus ekstremalius metodus. Elektronikos gedimų atveju greitas ir įspūdingas sprendimas dažnai būna pats pavojingiausias.

Kada jau reikia remonto?

Jeigu atvėsęs telefonas vėl veikia įprastai, greičiausiai jo apsaugos sistema suveikė laiku. Vis dėlto po stipraus perkaitimo verta stebėti, ar baterija nepradėjo neįprastai greitai išsikrauti, ar telefonas neperkaista atliekant paprastas užduotis ir ar neatsirado ekrano, kameros ar įkrovimo sutrikimų.

Į specialistus reikėtų kreiptis, jei telefonas neįsijungia net visiškai atvėsęs, nuolat rodo temperatūros įspėjimą, nebesikrauna, netikėtai išsijungia arba jo korpusas deformavosi. Taip pat nereikėtų delsti, jeigu įrenginys buvo įdėtas į šaldiklį ir vėliau jo viduje galėjo susidaryti kondensatas.

Tokiu atveju telefono geriau neįjunginėti pakartotinai ir neprijungti prie įkroviklio. Elektra ir drėgmė yra blogas derinys, o kiekvienas naujas bandymas įjungti įrenginį gali sukelti trumpąjį jungimą.

Per karščius telefonui labiausiai padeda ne gudrybės, o paprasta prevencija: pavėsis, išjungtas ekranas, nuimtas dėklas ir šiek tiek kantrybės. Šaldytuvas gali atrodyti kaip greičiausias kelias į vėsesnį telefoną, tačiau kartais jis tampa trumpiausiu keliu į remonto dirbtuves.