Tik du laipsniai iki katastrofos: JT perspėja, kad pasaulis artėja prie pavojingos klimato ribos

Pasaulis atsidūrė pavojingai arti ribos, po kurios klimato pokyčių stabdyti gali būti nebeįmanoma. Naujausioje JT aplinkos programos (UNEP) ataskaitoje teigiama, kad esant dabartiniam išmetamųjų teršalų mažinimo tempui, iki šio amžiaus pabaigos pasaulio temperatūra pakils net 2,8 laipsnio Celsijaus – tai beveik dvigubai daugiau nei Paryžiaus susitarime numatyta 1,5 laipsnio riba.

Ataskaita paskelbta prieš COP30 klimato konferenciją, kuri kitą savaitę vyks Beléme, Brazilijoje. Joje aiškiai pasakyta: šalys „vos vos juda į priekį“ vykdydamos savo pažadus. Nors atsinaujinančios energijos plėtra spartėja, o daugelis valstybių deklaruoja „anglies dioksido nulio“ tikslus, tai vis dar tik lašas jūroje.

Pasaulio šilimas ne lėtėja, o spartėja

Remiantis UNEP duomenimis, tik 60 valstybių, kurios kartu sudaro apie 63 proc. visų išmetamųjų teršalų, yra pateikusios naujus klimato tikslus iki 2035 m. Net jei šie tikslai būtų visiškai įgyvendinti, pasaulio temperatūra vis tiek pakiltų apie 2,3–2,5 °C. O jei šalys liks prie dabartinės politikos, atšilimas sieks 2,8 °C.

Tokio masto pokyčiai reikštų, kad ištisų regionų ekosistemos žlugtų, o ekstremalūs reiškiniai – karščio bangos, sausrų ir potvynių kombinacijos – taptų nauja norma.

„Tai pažanga, bet nepakankama. Dabartiniai įsipareigojimai vis dar rodo klimato žlugimą“, – teigiama JT generalinio sekretoriaus António Guterreso pareiškime. Jis perspėjo, kad „kiekvienas naujas dešimtmetis artina mus prie pavojingos ribos“.

Trys prarastos progos ir siaurėjantis laiko langas

UNEP vadovė Inger Andersen priminė, kad šalys jau tris kartus turėjo galimybę įvykdyti Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus – ir tris kartus to nepadarė.
„Vis dar turime sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį iki precedento neturinčio lygio, – pabrėžė ji. – Tai sudėtinga, kai pasaulis išgyvena geopolitinį nestabilumą, tačiau delsti daugiau nebegalime.“

Ekspertai sutaria: 1,5 °C riba praktiškai nebepasiekiama. Daugiausia, ką dar galima padaryti – sulėtinti šilimo tempą ir sušvelninti neišvengiamas pasekmes.

Kas daro pažangą, o kas stabdo pokyčius

Pagal ataskaitą, Europos Sąjunga išlieka viena iš nedaugelio regionų, realiai mažinančių emisijas – per 2024 m. jos kiekis sumažėjo 2,1 %. ES siekia iki 2030 m. sumažinti grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį 55 %, o iki 2035 m. – net iki 72 % lyginant su 1990 m.

Vis dėlto šešios didžiausios taršos šalys – Kinija, JAV, Indija, ES, Rusija ir Indonezija – vis dar atsakingos už didžiąją dalį atmosferos taršos.

„Ši ataskaita šokiruojanti, bet nuspėjama“, – pripažįsta klimato ekspertai. Jie ragina COP30 susitikime priimti „istorinius“ sprendimus, nes, kaip teigiama ataskaitoje, „galimybių langas sparčiai siaurėja“.

Atsinaujinanti energija auga – bet to nepakanka

2024-ieji buvo rekordiniai metai atsinaujinančios energijos gamybai, tačiau to nepakanka, kad pasaulis pasuktų į saugesnį kelią. JT generalinis sekretorius ragina šalis:

• patrigubinti švarios energijos gamybą,
• padvigubinti energijos vartojimo efektyvumą,
• nutraukti naujų anglies, naftos ir dujų projektų finansavimą.

„Jei praleisime šią galimybę – kitos gali nebebūti“

Klimato organizacijų atstovai sako, kad ši ataskaita – paskutinis įspėjimo signalas.
„Tai mūsų trumpa, bet galinga galimybė. Jei ją praleisime dabar, kitos gali ir nebebūti“, – įspėja „The Nature Conservancy“ ekspertė Claire Shakya.

„Greenpeace International“ priduria, kad valstybės privalo nedelsdamos didinti savo įsipareigojimus. „Mes vis dar tik didiname tempą, o planeta jau skambina pavojaus varpais“, – teigiama jų komentare.

Ateities kartos kalbės ne apie prevenciją, o apie išgyvenimą

JT įspėjimas skamba aiškiai: jei šiuo metu nebus priimti ryžtingi sprendimai, pasaulis jau po kelių dešimtmečių gyvens ne klimato kaitos stabdymo, o jos padarinių valdymo epochoje.

Šiandienos sprendimai lems, ar „du laipsniai iki katastrofos“ liks tik metafora, ar taps nauja žmonijos realybe.