Ketvirtadienį virš Sarajevo nusileidęs rūkas nebuvo įprastas žiemos reiškinys. Jis tapo nematomu, bet labai realiu pavojumi, kuris kelioms dienoms paralyžiavo Bosnijos ir Hercegovinos sostinę. Miestas, jau ne kartą vadintas vienu labiausiai užterštų Europoje, vėl atsidūrė po toksišku oro dangčiu, kuris privertė valdžios institucijas imtis neeilinių priemonių.
Miestas, kuriame rūkas sustabdo kasdienį gyvenimą
Ryte Sarajevo gyventojai pabudo mieste, kuriame beveik nebuvo įmanoma matyti toliau nei keliasdešimt metrų. Dėl itin prasto matomumo buvo atšaukti skrydžiai iš miesto oro uosto, o eismas pagrindinėse gatvėse judėjo vangiai ir su trikdžiais. Lauko statybos darbai buvo sustabdyti, o tėvams rekomenduota neleisti vaikų į mokyklas ir darželius.
Vietos valdžia aiškiai įvardijo riziką – ore susikaupė pavojingas kiekis kenksmingų dalelių, kurios ypač pavojingos vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Mieste buvo galima pamatyti vis daugiau žmonių su veido kaukėmis, nors pandemijos laikai jau seniai praėjo.
Žiemos problema, kuri Sarajeve kartojasi kasmet
Sarajevo gyventojams tokios situacijos nėra naujiena. Žiemos mėnesiais miestas reguliariai susiduria su smarkia oro tarša, kurią daugiausia sukelia individualus namų šildymas kietuoju kuru ir intensyvus automobilių eismas. Šaltuoju metų laiku tūkstančiai krosnių ir senų katilų išmeta į orą dūmus, kurie, esant tam tikroms oro sąlygoms, tiesiog nebeturi kur pasitraukti.
Situaciją dar labiau apsunkina unikali miesto geografinė padėtis. Sarajevas įsikūręs slėnyje, apsuptame kalnų, todėl be vėjo ar temperatūros pokyčių užterštas oras gali likti „įkalintas“ virš miesto kelias dienas ar net ilgiau. Tokiomis sąlygomis susiformuoja tirštas smogas, kuris ne tik riboja matomumą, bet ir kelia rimtą grėsmę sveikatai.
„Nesveikas“ oras – ne išimtis, o norma
Šveicarijos oro kokybės technologijų bendrovė „IQAir“ ketvirtadienį Sarajevo oro kokybę įvertino kaip „nesveiką“. Tai reiškia, kad oro tarša pasiekė lygį, kuris gali sukelti neigiamą poveikį net ir sveikiems žmonėms, o jautresnėms grupėms – rimtų sveikatos problemų.
Sarajevas ne kartą yra atsidūręs ne tik Europos, bet ir pasaulio miestų, pasižyminčių prasčiausia oro kokybe, sąrašų viršūnėse. Vietos gyventojams tai tapo kasmetiniu žiemos scenarijumi, kuris, nepaisant pažadų ir planų, kol kas neturi ilgalaikio sprendimo.
Smulkios dalelės – nematomas pavojus plaučiams ir širdžiai
Didžiausią grėsmę kelia vadinamosios kietosios dalelės, kurių skersmuo siekia 2,5 mikrometro ar net mažiau. Šios dalelės yra tokios smulkios, kad lengvai patenka giliai į plaučius ir net į kraujotaką. Ekspertai įspėja, jog jų įkvėpimas siejamas su kvėpavimo takų infekcijomis, širdies ir kraujagyslių ligomis, padidėjusia vėžio rizika bei didesniu priešlaikinių mirčių skaičiumi.
Tokios problemos fiksuojamos ne tik Sarajeve, bet ir kituose didžiuosiuose Bosnijos ir Hercegovinos miestuose bei platesniame Vakarų Balkanų regione, kur oro tarša išlieka viena opiausių visuomenės sveikatos grėsmių.
Balkanų regionas – pažadai ir realybė
Daugelis Balkanų šalių jau daugelį metų deklaruoja siekį gerinti aplinkosaugos būklę, ypač artėjant narystei Europos Sąjungoje. Tačiau realybėje regionas vis dar susiduria su rimtais iššūkiais. Upės dažnai užsikemša atliekomis, perdirbimo mastai išlieka menki, o nekontroliuojamos statybos miestuose naikina žaliąsias erdves, kurios galėtų bent iš dalies pagerinti oro kokybę.
Sarajevo pavyzdys rodo, kad oro tarša čia nėra vienkartinis incidentas – tai struktūrinė problema, kuri kiekvieną žiemą grįžta su tuo pačiu klausimu: kiek dar ilgai miesto gyventojai bus priversti gyventi po nematomu, bet pavojingu nuodų sluoksniu?
