Atrodo nekalta situacija – trumpa akimirka, kai jūsų kortelė ar dokumentas dingsta iš akių. Tačiau būtent tos kelios dešimtys sekundžių gali tapti momentu, kai prarandate ne tik pinigus, bet ir savo tapatybės saugumą. Sukčiai puikiai žino, kad žmonės linkę pasitikėti kasdienėmis situacijomis, ypač keliaudami ar ilsėdamiesi, todėl ši „užkulisinė“ gudrybė iki šiol veikia stebėtinai sėkmingai.
Kodėl piniginė – aukso kasykla sukčiams
Jūsų piniginėje slypi gerokai daugiau nei grynieji pinigai. Asmens tapatybės kortelė, pasas, debeto ar kredito kortelės – visa tai yra raktai į jūsų finansinį ir asmeninį gyvenimą. Pakanka, kad šie daiktai trumpam atsidurtų nepažįstamų rankose, ir informacija gali būti nukopijuota, nufotografuota ar panaudota vėliau, jums net neįtariant.
Problema ta, kad tokios situacijos dažnai atrodo visiškai normalios. Restoranas, viešbutis, automobilių nuoma ar net siuntų atsiėmimas – vietos, kuriose žmonės linkę atsipalaiduoti ir manyti, jog „taip daro visi“.
Kaip veikia ši tylioji schema
Vienas dažniausių scenarijų – atsiskaitymas kreditine kortele, kai ji išnešama į kitą patalpą, į kurią klientams patekti negalima. Tuo metu jūs prarandate bet kokią kontrolę: kortelė gali būti nuskenuota, nufotografuota iš abiejų pusių ar net nukopijuota. Turint kortelės numerį, galiojimo datą ir CVC kodą, vėlesni neteisėti mokėjimai tampa tik laiko klausimu.
Apie tai savo kelionių rekomendacijose aiškiai įspėja ir Vokietijos užsienio reikalų ministerija, pabrėždama: kreditinės kortelės niekada neturėtų būti atiduodamos darbuotojams, ypač užsienyje. Ta pati logika taikoma ir kitiems dokumentams – pavyzdžiui, nuomojantis transporto priemonę nereikėtų palikti paso ar asmens tapatybės kortelės kaip užstato.
Ne tik atostogų problema
Nors dauguma žmonių šias rizikas sieja su kelionėmis, ekspertai pabrėžia, kad tai nėra vien turistų bėda. Šiaurės Reino-Vestfalijos vartotojų centras nurodo, jog panašūs atvejai fiksuojami ir kasdienėse situacijose – nuo apsipirkimo iki paslaugų teikimo vietų. Paprasčiausias dokumento „nunešimas į užnugarį“ gali tapti proga nusirašyti ar nukopijuoti jautrius duomenis.
Asmens dokumentuose esanti informacija – gimimo data, pilnas vardas, adresas ar parašas – gali būti panaudota internetiniams pirkimams, paskolų paraiškoms ar net tapatybės vagystei.
Ką daryti, jei įtariate piktnaudžiavimą
Jei pastebite neįprastus mokėjimus ar pinigų išėmimus, reakcija turi būti nedelsiant. Kortelės blokavimas – pirmas ir svarbiausias žingsnis, net jei dar nesate tikri, kas įvyko. Vartotojų teisių gynėjai pabrėžia, kad tokiais atvejais delsti pavojinga, ypač jei incidentas nutiko užsienyje, kur nusikaltėlius patraukti atsakomybėn gali būti sudėtinga.
Būtent dėl šios priežasties keliaujant rekomenduojama turėti daugiau nei vieną mokėjimo kortelę – tai leidžia išlikti finansiškai mobiliems net ir užblokavus vieną iš jų.
Paprasta taisyklė, kuri gali išgelbėti nuo didelių nuostolių
Visa ši schema remiasi vienu dalyku – jūsų dėmesio atitraukimu. Jei kortelė ar dokumentas dingsta iš akių, net ir trumpam, rizika jau atsiranda. Todėl pagrindinė taisyklė paprasta: neleiskite svarbiems dokumentams ir mokėjimo priemonėms atsidurti nepažįstamų rankose be jūsų priežiūros.
Kartais 30 sekundžių atrodo kaip smulkmena. Tačiau būtent per tokį trumpą laiką galima prarasti tai, kas vėliau kainuoja mėnesius nervų, aiškinimosi su bankais ir ilgalaikes finansines pasekmes.
Šaltinis: https://www.chip.de/news/Hinterzimmer-Trick-30-Sekunden-reichen-um-Ihr-Geld-zu-gefaehrden_186034827.html
