Pamirškite įprastus „gulinčius policininkus“, kurie gadina pakabą visiems be išimties. Tai buvo tik nekalta preliudija. Iš Skandinavijos atslenka technologinė revoliucija, kuri kelių eismo kontrolę perkelia į brutalų lygmenį. Švedijos inžinieriai sukūrė sistemą, kuri veikia kaip spąstai: jei viršijate greitį, kelias po jūsų ratais tiesiogine to žodžio prasme prasmenga. Tai ne įspėjimas, tai fizinė bausmė, kurią pajusite savo stuburu ir automobilio važiuokle.
Tradiciniai greičio ribojimo kalneliai ilgą laiką buvo laikomi primityvia, bet neišvengiama blogybe. Jie aklai baudė visus: ir kelių chuliganus, ir pavyzdingus vairuotojus, ir net greitosios pagalbos automobilius, gabenančius kritinės būklės pacientus. Tačiau ši era baigėsi.
Švedijos kompanija „Edeva“ nusprendė, kad teisingumas kelyje turi būti selektyvus ir negailestingas. Jų sukurtas „Actibump“ sprendimas iš esmės keičia žaidimo taisykles. Tai nėra iškilimas kelyje. Tai yra aktyvus mechanizmas, integruotas į asfalto dangą, kuris didžiąją laiko dalį tūno pasaloje, laukdamas savo aukos.
Sistema veikia chirurginiu tikslumu, naudodama pažangius radarus, kurie skenuoja kiekvieną artėjančią transporto priemonę. Kol važiuojate laikydamiesi taisyklių, jūs esate saugūs – metalinė plokštė išlieka lygi su keliu, ir jūs pravažiuojate be menkiausio virpesio. Tačiau viskas pasikeičia akimirksniu, jei radaras užfiksuoja bent menkiausią greičio viršijimą.
Nematomas smūgis į važiuoklę
Vos tik sistema identifikuoja pažeidėją, aktyvuojamas hidraulinis mechanizmas. Kelio atkarpa tiesiogine to žodžio prasme įgriūva kelis centimetrus žemyn, sukurdama dirbtinę duobę. Vairuotojas, nesitikėdamas kliūties lygioje vietoje, patiria stiprų, nemalonų smūgis.
Tai veikia kaip šoko terapija. Gamintojas ciniškai ramina, kad per 100 milijonų pravažiavimų Švedijoje automobiliai nebuvo fiziškai sulaužyti, tačiau psichologinis efektas ir smūgis į pakabą yra garantuoti. Tai fizinė bausmė realiuoju laiku, be teismo ir be galimybės pasiteisinti.
Davidas Eskilssonas, „Edeva“ generalinis direktorius, neslepia pasitenkinimo: sistema veikia fantastiškai. Pirmą kartą įdiegta Linšiopinge dar 2010 metais, dabar ši technologija jau tapo standartu Švedijoje, kur veikia 120 tokių „spąstų“, ir agresyviai plečiasi į Daniją, Norvegiją, Islandiją bei tolimąją Australiją.
Tai nėra eksperimentas – tai patvirtinta metodika. Stokholmas, atlikęs dvejų metų bandymus, oficialiai įtraukė šią technologiją į savo saugumo arsenalą. Skaičiai kalba patys už save: leistiną greitį viršijančių vairuotojų skaičius krito drastiškai, o vidutinis srauto greitis pavojingose zonose sumažėjo nuo 40 km/h iki saugių 30 km/h.
Visuotinė kontrolė ir sekimas
Tačiau „Actibump“ yra daugiau nei tik duobė kelyje. Tai galingas duomenų rinkimo įrankis. Sistema ne tik baudžia, ji renka informaciją. Ji atpažįsta valstybinius numerius, matuoja triukšmo lygį, oro taršą ir klasifikuoja transporto priemones.
Miestų savivaldybės gauna detalią statistiką apie tai, kaip važiuoja autobusai, sunkvežimiai ir privatūs automobiliai. Tai suteikia valdžiai „Didžiojo Brolio“ lygio matomumą, kurio paprasti kalneliai niekada negalėtų pasiūlyti.
Vienintelė grupė, kuri gali jaustis rami, yra specialiosios tarnybos. Greitosios pagalbos automobiliai, policija ir ugniagesiai turi privilegiją nuotoliniu būdu deaktyvuoti sistemą ir lėkti per „spąstus“ bet kokiu greičiu, nerizikuodami sugadinti įrangos ar pacientų sveikatos.
Klausimas, ar ši technologija ateis į jūsų miestą, yra tik laiko ir pinigų reikalas. Nors vienos tokios sistemos įrengimas kainuoja apie 63 000 eurų – panašiai kaip šviesoforų sankryžos įrengimas – jos efektyvumas yra neginčijamas. Islandijos pavyzdys rodo, kad net mažuose miesteliuose, tokiuose kaip Ólafsvíkas, ši sistema sugeba sumažinti pažeidėjų skaičių iki statistinio nulio.
Ruoškitės naujai realybei: jei mėgstate paspausti akceleratorių ten, kur negalima, kelias jums nebebus lygus. Jis taps jūsų priešu.
Šaltinis: https://motoryzacja.interia.pl/wiadomosci/news-inteligentne-progi-zwalniajace-dzialaja-tylko-gdy-jedziesz-z,nId,22601175
