Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo smulkmena. Važiuojate į stačią įkalnę, kelias siauras, o viduryje šlaito staiga pasirodo automobilis, leidžiantis žemyn. Abu sustojate. Tylus akimirkos stovis — ir tas pats klausimas: Kas turi važiuoti atbuline eiga?
Nors situacija atrodo paprasta, realybėje ji dažnai sukelia sumaištį net ir patyrusiems vairuotojams. Vieni mojuoja rankomis, kiti signalizuoja, treti laukia, kol „kas nors nusileis“. Tačiau įstatymas šią situaciją vertina aiškiau, nei daugelis mano.
Ką iš tikrųjų sako taisyklės?
Vairuotojas privalo imtis būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jei kliūtis yra jo eismo juostoje, jis turi duoti kelią iš priekio atvažiuojančioms transporto priemonėms, jei apvažiavimas susijęs su išvažiavimu į priešpriešinę eismo juostą.
Tai reiškia paprastą dalyką: jeigu važiuojate įkalnėn ir prieš jus stovi apsauginis turėklas, siaura atkarpa ar net sustojęs automobilis, tuomet nuokalnėje važiuojantis vairuotojas turi suteikti vietos ir praleisti jus.
Logika skamba paprastai. Tačiau praktikoje viskas gerokai komplikuojasi. Matomumas ribotas, kelias gali būti slidus, o situacijos kartais keičiasi per sekundes.
Taisyklės išimtis, apie kurią daugelis nežino
Labai siauruose ir stačiuose keliuose, kur du automobiliai fiziškai negali saugiai prasilenkti, pirmasis atbuline eiga turi važiuoti tas, kuris kyla į kalną. Tačiau čia pat atsiranda dar viena išimtis.
Jeigu nuokalnėje važiuojančiam vairuotojui būtų lengviau pajudėti atbuline eiga — pavyzdžiui, jis yra arčiau „kišenės“, žiedo ar sustojimo vietos — privalo duoti kelią jis.
Taigi, taisyklė nėra apie tai, „kas stipresnis“. Ji apie tai, kas objektyviai gali manevruoti saugiau.
Teisė ar sveikas protas?
Dažnas vairuotojas įsitikinęs, kad į kalną kylantis visada turi prioritetą. Tačiau realiame kelyje svarbiausia tampa ne ambicijos, o aplinkybės: matomumas, nuolydis, kelio plotis, dangos būklė.
Taisyklės sukurtos ne tam, kad būtų nustatytas „nugalėtojas“, o tam, kad būtų išvengta pavojingų, neapgalvotų manevrų.
Instruktoriai pripažįsta, kad ši situacija nuolat sukelia konfliktų: vieni jaučiasi teisūs pagal taisykles, kiti — pagal logiką, tačiau tikrasis tikslas turėtų būti paprastas: saugiai prasilenkti.
Mažiau emocijų, daugiau kantrybės
Kita kartą, kai atsidursite ant stačios įkalnės ir pamatysite priešais artėjantį automobilį, verta trumpam sustoti ne tik fiziškai, bet ir mintyse.
Pamatykite situaciją plačiau: kam lengviau pajudėti? Kur saugiau sustoti? Ar tikrai verta rizikuoti vien dėl principo?
Truputis kantrybės ir šaltas protas dažnai padeda išvengti ginčų, avarijų ir nereikalingo streso. Galiausiai visi važiuojame ta pačia kryptimi — norime saugiai pasiekti namus.
Šaltinis: https://playtech.ro/2025/cine-are-prioritate-in-rampa-regula-da-batai-de-cap-soferilor/
Kai mokiausi vairavimo, patyręs instruktorius aiškiai įkalė į galvą: kylantis į kalną visada turi pirmumą, nes jam sunkiau, o ką nors džentelmeniškai praleisti gali, jei jam nereikia riedėti atbulomis.