Dar visai neseniai atrodė paprasta: jei klimatas šyla, vadinasi, audros bus vis dažnesnės, o kruša – vis stipresnė. Tačiau naujesni mokslininkų modeliai rodo sudėtingesnį vaizdą. Pasirodo, ateityje Europoje gali būti ne tiesiog daugiau krušos visur, o visai kitoks audrų pasiskirstymas: kai kur krušos rizika mažės, bet pavieniai ekstremalūs įvykiai gali tapti pavojingesni.
Lietuvai tai svarbu dėl vienos paprastos priežasties. Vasarą ir ankstyvą rudenį mūsų orai vis dažniau primena kontrastų virtinę: viena diena karšta ir tvanki, kita – staigi liūtis, perkūnija, stiprus vėjas ar kruša. Net jei didelė kruša nekris kas savaitę, vienas stiprus epizodas gali pridaryti daug žalos automobiliams, stogams, šiltnamiams ir pasėliams.
Kodėl keičiasi požiūris į krušą?
Anksčiau daug prognozių rėmėsi gana paprasta logika: šiltesnis oras turi daugiau energijos, todėl audros turėtų būti stipresnės. Tačiau naujesni kompiuteriniai modeliai leidžia tiksliau matyti, kas vyksta pačiame audros debesyje – kaip kyla ir leidžiasi oro srovės, kur susidaro ledo dalelės ir kiek laiko jos išsilaiko.
Čia atsiranda įdomus niuansas. Šylant atmosferai, tas debesų sluoksnis, kuriame vanduo virsta ledu, gali pakilti aukščiau. Tai reiškia, kad ledo gabalėliams iki žemės tenka kristi per storesnį šilto oro sluoksnį. Dalis krušos gali tiesiog ištirpti pakeliui ir žemę pasiekti kaip labai stiprus lietus.
Ar tai reiškia, kad krušos bijoti nebereikės?
Tikrai ne. Bendra rizika kai kur gali mažėti, bet tai nereiškia, kad pavojus išnyks. Priešingai – mokslininkai atkreipia dėmesį, kad Europoje gali dažnėti labai galingi audrų epizodai, ypač vasarą ir rudenį. Tokios audros gali būti šiltos, labai drėgnos ir priminti tropinio tipo darinius.
Lietuvoje tai gali pasireikšti kaip staigios, labai intensyvios liūtys, stiprūs vėjo gūsiai, perkūnija ir vietomis pasirodanti kruša. Didžiausia problema – ne visada pati kruša, o audros staigumas. Dar prieš valandą gali atrodyti, kad diena tiesiog tvanki, o po kurio laiko dangus jau juoduoja.
Kur slypi didžiausia rizika žmonėms?
Paprastam žmogui svarbiausia ne moksliniai terminai, o praktinės pasekmės. Kruša gali sudaužyti automobilio stiklus, apgadinti stoglangius, šiltnamius, saulės elektrines, daržus ir vaismedžius. Stiprios liūtys gali užlieti kiemus, rūsius, požemines perėjas ar žemesnes gatvių vietas.
Ypač atsargūs turėtų būti tie, kurie vasarą daug laiko praleidžia lauke: stovyklautojai, žygeiviai, žvejai, dviratininkai, ūkininkai ir sodybų šeimininkai. Jei prognozuojama perkūnija, geriau iš anksto patraukti automobilį po stogu, uždaryti šiltnamį ir nepalikti lauke lengvų daiktų.
Kodėl vėjas toks svarbus krušai?
Kruša susidaro ne vien dėl šalčio debesyje. Labai svarbios yra stiprios kylančios oro srovės. Jos pakelia vandens lašelius aukštyn, kur šie užšąla, o vėliau debesyje gali augti į didesnius ledo gabalėlius. Kuo stipresnės ir stabilesnės tos srovės, tuo daugiau laiko kruša turi augti.
Dar vienas svarbus dalykas – vėjo pokyčiai skirtinguose atmosferos sluoksniuose. Kai aukščiau vėjas pučia kitaip arba stipriau nei prie žemės, audros debesys gali geriau organizuotis ir tapti pavojingesni. Būtent todėl kartais paprasta vasaros perkūnija per trumpą laiką virsta labai stipria audra.
Ką lietuviams verta daryti praktiškai?
Pirmiausia – vasarą ir rudenį verta dažniau tikrinti ne vien bendrą temperatūrą, o ir perkūnijų bei kritulių radarus. Jei matote, kad artėja ryškus audros frontas, geriau pasiruošti iš anksto, o ne tada, kai kruša jau barška į langus.
Prieš audrą verta padaryti kelis paprastus dalykus:
- patraukti automobilį nuo medžių ir atviros vietos;
- uždaryti šiltnamį, langus ir stoglangius;
- įnešti lengvus lauko baldus, vazonus, skėčius;
- neiti maudytis ir nesėdėti prie vandens per perkūniją;
- telefoną laikyti įkrautą, ypač kelionėse.
Tai atrodo smulkmenos, bet būtent jos dažniausiai sumažina nuostolius.
Kodėl neverta laukti paskutinės minutės?
Audros vasarą gali susiformuoti labai greitai. Kartais ryte prognozė dar atrodo rami, o popietę jau matome įspėjimus apie perkūniją, gūsingą vėją ar krušą. Todėl planuojant išvyką į gamtą, festivalį, sodybą ar prie ežero, verta turėti atsarginį planą.
Didžiausia klaida – galvoti, kad audra „praeis kažkur šalia“. Kartais taip ir nutinka, bet kartais keli kilometrai lemia, ar gausite tik lietų, ar stiprią krušą. Ypač jei esate atviroje vietoje, geriau pasitraukti anksčiau.
Ką ši nauja prognozių kryptis reiškia Lietuvai?
Svarbiausia žinutė paprasta: ateityje vasaros ir rudens audros gali būti ne tokios dažnos, kaip bijoma, bet jų pobūdis gali tapti staigesnis ir pavojingesnis. Vienur kruša gali ištirpti dar nepasiekusi žemės, kitur per labai stiprų audros epizodą gali iškristi didesni ledo gabalai.
Lietuvai tai reiškia, kad reikės daugiau dėmesio trumpalaikėms prognozėms, radarams ir realiam pasiruošimui. Kruša gali būti retesnė, bet kai ji ateina kartu su stipria audra, žala gali būti labai didelė. Todėl geriausia strategija – ne panikuoti dėl kiekvieno debesies, o mokėti laiku atpažinti pavojingą orų pasikeitimą.
