Nors kalendorius dar rodo žiemą, Prancūzijoje tvyrojo temperatūros, kurios labiau priminė vasaros vidurį nei vasario pabaigą. Antradienį ir trečiadienį termometrai daugelyje regionų šoktelėjo iki lygių, kurie meteorologus privertė trinti akis. Šalies žiniasklaida praneša apie beveik 150 sumuštų vasario mėnesio šilumos rekordų.
Pastarųjų savaičių orai šioje Vakarų Europos šalyje jau buvo neįprasti. Vos neseniai baigėsi rekordinė 40 dienų iš eilės trukusi lietaus serija, o dabar situacija apsivertė aukštyn kojomis. Lietų pakeitė karščio banga, atnešusi neįtikėtiną šilumą.
Temperatūra, kuri labiau tiktų birželiui
Karščio kulminacija pasiekta pietvakarių Prancūzijoje. Saint-Gladie miestelyje Naujojoje Akvitanijoje užfiksuota 29,6 °C temperatūra – vos per plauką nuo simbolinės 30 laipsnių ribos. Tokie skaičiai vasarį šiame regione yra beveik beprecedenčiai.
Netoliese esančiame Orteze oras taip pat priminė vasarą. Čia temperatūra pakilo iki 28,3 °C. Vietos portalai tai apibūdino be užuolankų – „vasaros vidurio šiluma“ ir net 14 laipsnių aukščiau daugiametės normos.
Per dvi dienas didelėje šalies dalyje temperatūra svyravo tarp 27 ir 28 laipsnių. Šie rodikliai lėmė rekordų griūtį – beveik 150 meteorologinių stočių fiksavo aukščiausias vasario mėnesio temperatūras per visą stebėjimų istoriją.
Rekordai krito visoje šalyje
Trečiadienį neįprastai aukšta temperatūra pasiekė ir šiaurinius regionus. Lorjane termometrai rodė 18,9 °C, viršydami ankstesnį rekordą. Šerbūre užfiksuota 19,4 °C, Havre – 19,3 °C, o Biskarose temperatūra pakilo iki 24,9 °C.
Dalis šių rekordų buvo išsilaikę nuo 2019, 2021, 1998 ar net 1990 metų. Tai rodo, kad dabartinė šilumos banga nebuvo tik „šiltesnė diena“, o rimtas klimatinis įvykis.
Remiantis „Météo-France“ duomenimis, vidutinė šalies temperatūra šiomis dienomis buvo 5–6 laipsniais aukštesnė nei įprastai. Pietvakariuose ir centrinėje dalyje anomalija siekė net 10–14 laipsnių.
Kas sukėlė šį šilumos šoką?
Meteorologai paaiškina, kad situaciją nulėmė vadinamasis „karščio kupolas“. Tai atmosferos reiškinys, kai aukšto slėgio sistema tarsi dangtis sulaiko šiltą orą ir neleidžia jam išsisklaidyti.
Sinoptikai nurodo, kad prie Bretanės krantų išsilaikiusi žemo slėgio sritis sukūrė palankias sąlygas karšto oro masėms iš Šiaurės Afrikos kilti į Europą. Sukdamasi prieš laikrodžio rodyklę, sistema pumpavo šiltą orą iš Maroko, Ispanijos ir Portugalijos tiesiai į Prancūziją.
Rezultatas – temperatūra, kuri vasarį atrodė beveik siurrealistinė. Tai, kas paprastai būdinga birželiui, pasirodė žiemos pabaigoje.
Karštis ilgai neužsibus
Nepaisant rekordinių rodiklių, sinoptikai prognozuoja greitą permainą. Jau penktadienį orai turėtų pastebimai pablogėti. Prognozuojamas lietus, debesuotumas ir temperatūros kritimas.
Savaitgalis, anot prognozių, bus gerokai vėsesnis ir drėgnesnis. Po trumpalaikio „vasaros blyksnio“ Prancūzija vėl sugrįš į sezonui labiau būdingą ritmą.
Vasario karščio epizodas dar kartą primena, kaip nenuspėjamai gali elgtis atmosfera. Žiema, kuri staiga tampa vasara, jau nebėra tik egzotiška antraštė – tai vis dažnesnė Europos realybė.
