Šių metų vasaris Europos Sąjungos politinėje arenoje pateikė siurprizą, kuris privertė sunerimti net labiausiai patyrusius Briuselio strategus. Tai, kas dar neseniai atrodė kaip pavieniai nepasitenkinimo balsai, dabar virsta atviru ir gerai organizuotu maištu, galinčiu sugriauti visą Europos Sąjungos automobilių pramonės ateities planą. Andrejus Babišas, kuris 2025 metų gruodį triumfuodamas sugrįžo į Čekijos ministro pirmininko pareigas, ką tik metė precedento neturintį iššūkį Europos Komisijai.
Jo siunčiamas pranešimas yra griežtas ir nedviprasmiškas: Čekijos Respublika sieks visiškai ir besąlygiškai panaikinti draudimą parduoti automobilius su vidaus degimo varikliais po 2035 metų.
Kompromisai nebedomina – reikalauja visiško draudimo atšaukimo
Europos Komisija, matydama ir toliau nuviliančiai mažus elektromobilių pardavimus bei vis labiau augantį nepasitenkinimą pramonės sektoriuje, neseniai bandė žengti žingsnį atgal ir pasiūlyti alternatyvą. Naujajame institucijos pasiūlyme buvo daroma prielaida, kad iki 2035 metų naujų automobilių CO2 išmetimas turėtų sumažėti „tik“ 90 procentų, o ne visiškai išnykti. Likusius 10 procentų rinkos vis dar galėtų sudaryti tradiciniai vidaus degimo varikliai ir hibridai, jei jų emisijas būtų galima kompensuoti naudojant sintetinius elektromobilių degalus (e-degalus) arba inovatyvų biokurą.
Tačiau A. Babišui ir jo kabinetui tai tėra kosmetinis niuansas, neapsaugantis esminių valstybės interesų. „Kai kurių nuolaidų mums paprasčiausiai nepakanka; mes reikalaujame visiškai panaikinti šiuos žlugdančius reglamentus“, – po vasario mėnesio vyriausybės posėdžio griausmingai pareiškė Čekijos ministras pirmininkas, kurio žodžius citavo nacionalinis transliuotojas ČT24.
Jo nuomone, yra visiškai nepriimtina ir nelogiška drausti technologiją, į kurią per dešimtmečius buvo investuoti milijardai eurų, kad ji taptų švaresnė, efektyvesnė ir tvaresnė nei bet kada anksčiau istorijoje.
Trečdalis ekonomikos pastatyta ant kortos
Šis Čekijos žingsnis nėra tik tuščia politinė retorika ar bandymas įtikti rinkėjams. Šaliai, kurioje automobilių pramonė – su neginčijama lydere „Škoda“ priešakyje – sukuria beveik trečdalį viso bendrojo vidaus produkto (BVP), statymai yra gyvybiškai svarbūs. Čekijos pramonės stuburas remiasi ne tik galutiniu automobilių surinkimu, bet ir milžinišku detalių tiekėjų tinklu, kuris apima tūkstančius mažų ir vidutinių įmonių.
Staigus perėjimas prie elektromobilių, reikalaujančių visiškai kitokios gamybos specifikos ir gerokai mažiau darbo jėgos, reiškia tiesioginę grėsmę dešimtims tūkstančių darbo vietų. Ekspertai perspėja, kad drastiškas vidaus degimo variklių atsisakymas gali sukelti socialinę krizę ištisuose regionuose. Todėl kova už vidaus degimo variklį čekams yra tiesioginė kova už savo ekonominį išlikimą.
Kinijos banga užtvindo Europą: „Matome, kaip jie mus sutriuškina“
Dar vienas itin svarbus veiksnys, verčiantis Čekiją imtis drastiškų veiksmų, yra negailestinga situacija pasaulinėje rinkoje. A. Babišas neslepia žodžių kalbėdamas apie Azijos, ypač Kinijos, konkurenciją. „Matome, kaip kiniški elektromobiliai tiesiog sutriuškina europietiškus“, – atvirai pripažįsta ministras pirmininkas. Ir jo žodžiai turi tvirtą pagrindą, nes 2026 metų pradžios statistiniai duomenys yra negailestingi ir verčiantys sunerimti.
Skaičiuojama, kad vienas iš dešimties Europos Sąjungoje parduodamų naujų automobilių jau yra atkeliavęs iš Kinijos. Tokie prekių ženklai kaip BYD bei MG agresyviai stumia vietinius gamintojus iš rinkos, siūlydami elektromobilius kainomis, kurios Europos gamintojams yra tiesiog nepasiekiamos.
Čekijos vyriausybės teigimu, aklas elektromobilumo skatinimas bet kokia kaina, kai vietos rinka akivaizdžiai nespėja vytis pigių Azijos akumuliatorių technologijų, yra tikras kelias į ilgalaikę Europos ekonominę savižudybę.
Naujųjų sąjungininkų paieška ir Rytų Europos pasipriešinimas
Matydamas artėjančią audrą, A. Babišas neketina kariauti vienas. Būdamas vienas iš naujosios „Patriots for Europe“ (Europos patriotai) frakcijos įkūrėjų Europos Parlamente, jis aktyviai buria bendraminčių koaliciją. Italija, Lenkija ir Slovakija jau dabar rodo aiškius signalus, kad galėtų stoti petys į petį su Praha šioje kovoje.
Šios valstybės dalijasi panašiu nerimu: pernelyg greitas ir forsuotas perėjimas prie žaliojo kurso ignoruoja regioninius ekonomikos skirtumus ir perkelia milžinišką finansinę naštą ant paprastų vartotojų pečių. Susidariusi ašis tarp Vidurio ir Pietų Europos valstybių gali tapti neįveikiama kliūtimi Europos Komisijos ambicijoms.
Lemtingas pavasaris Briuselyje
Tikroji akistata jau nenumaldomai artėja. Europos Sąjungos viršūnių susitikimas Briuselyje, numatytas 2026 metų kovo 19–20 dienomis, žada būti viena karščiausių ir reikšmingiausių klimato bei pramonės politikos diskusijų per pastarąjį dešimtmetį. A. Babišas ten vyksta turėdamas itin aiškią darbotvarkę: apginti vidaus degimo variklį ir sustabdyti Briuselio spaudimą, kuris, jo įsitikinimu, pirmiausia naudingas Kinijos milžinams.
Galbūt kai kam nepatinka A. Babišas ir jo politinis stilius, tačiau sunku paneigti jo blaivų požiūrį į eilinio piliečio piniginę. Europa visu greičiu atsitrenkė į realybės sieną: ypač centrinėje ir rytinėje jos dalyse elektromobilių įkrovimo infrastruktūra vis dar stringa, elektros energija nepigsta, o gamyba vis dar stipriai priklauso nuo anglies.
Ši kova tampa lūžio tašku, lemsiantis visos Europos pramonės nepriklausomybę.
Šaltinis: https://natemat.pl/642778,kraj-ue-zmienia-front-i-bedzie-walczyl-o-silniki-spalinowe-chcemy-uchylenia-zakazu
