Kiekvienas žmogus gyvenime yra padaręs klaidą, dėl kurios vėliau gailėjosi. Tačiau retas gali pasakyti, kad jo sprendimas sunaikino tūkstančius metų gyvavusį gamtos stebuklą. 1964-ųjų vasarą jaunas magistrantas Donaldas R. Curry tapo vienos skaudžiausių mokslinių istorijų herojumi – jis pats to nežinodamas sunaikino seniausią kada nors tiksliai datuotą medį Žemėje.
Tai buvo akimirka, kai mokslinis smalsumas, leidimai ir procedūros susikirto su istorine tragedija.
Medis, kuris gyveno dar prieš piramides
Kalnuotame Nevados regione, dabartinio Didžiojo baseino nacionalinio parko teritorijoje, augo šeriuotoji pušis, vietinių alpinistų praminta Prometėju. Tokios pušys garsėja beveik neįtikėtinu ilgaamžiškumu – jos auga itin lėtai, turi ypač tankią medieną ir yra atsparios šalčiui, vėjui, ligoms bei vabzdžiams.
Didžiojo baseino šeriuotosios pušys gali gyventi daugiau nei 5000 metų ir laikomos vienais seniausių gyvų organizmų planetoje. Tačiau šeštajame dešimtmetyje apie jų tikrąjį amžių dar buvo žinoma gerokai mažiau nei šiandien.
Smalsumas, kuris atvedė prie lemtingo sprendimo
Donaldas Curry, geografijos magistrantas, domėjosi ledyninių formacijų datavimu netoli Wheeler Peak kalno. Medžių rievės jam atrodė idealus būdas „skaityti“ praeities klimatą – kiekvienas žiedas pasakoja apie metus, kuriuos medis išgyveno.
Apie šeriuotąsias pušis jis sužinojo visai atsitiktinai – iš motinos atsiųsto „National Geographic“ straipsnio, kuriame buvo aprašytas mokslininkas Edmundas Shulmanas ir legendinė Metūzalio pušis. Tai sužadino Curry smalsumą ir tapo tyrimų pradžia.
Gavęs JAV miškų tarnybos leidimus, jis pradėjo imti medienos šerdžių mėginius – standartinę, medžiams paprastai nepavojingą procedūrą.
Kai įprasti metodai nebesuveikė
Priėjęs prie Prometėjaus, Curry susidūrė su problema, kurios nesitikėjo. Medis buvo toks storas ir tankus, kad įprasti grąžtai paprasčiausiai nepasiekė centro. Net bandant iš skirtingų kampų, rievės negalėjo būti patikimai susietos.
Vėliau Curry prisiminė, kad tuo metu jam tai atrodė techninė, o ne istorinė problema. Gavus papildomą leidimą, buvo priimtas sprendimas nukirsti medį ir paimti apie 30 centimetrų storio kamieno dalį detalesnei analizei.
Tuo metu niekas dar nesuvokė, ką tai reiškia.
Skaičiai, kurie privertė sustingti
Pradėjus skaičiuoti rievių skaičių, tapo aišku, kad medis yra nepaprastai senas. 4000 metų. 4500. 4600. Kiekvienas naujas skaičius viršijo tuo metu žinomus rekordus.
Curry vėliau pasakojo, kad kelis kartus skaičiavo iš naujo, tikrino su didinamuoju stiklu, ieškojo klaidų. Tačiau jų nebuvo.
Prometėjui buvo apie 4900 metų.
Tai reiškė, kad jis buvo seniausias kada nors tiksliai datuotas medis Žemėje. Ir tuo pat metu – jau negyvas.
Mokslinė pergalė, kuri tapo tragedija
Nors tuo metu niekas nežinojo tikrojo Prometėjaus amžiaus, suvokimas, kas buvo padaryta, atėjo lėtai ir skausmingai. Medis, išgyvenęs tūkstantmečius, klimato pokyčius, ledynus ir civilizacijų kilimą, buvo sunaikintas per vieną vasarą – ne iš piktos valios, o iš nežinojimo.
Ši istorija tapo tylia pamoka mokslo pasauliui apie ribą tarp tyrinėjimo ir negrįžtamos žalos.
Kas liko šiandien
Šiandien Prometėjaus vietoje stovi tik kuklus kelmas, beveik nepastebimas tarp uolų. Tačiau dalis jo medienos saugoma Didžiojo baseino lankytojų centre. Kiekvienas gali pažvelgti į tūkstančius rievių, kurios išsaugojo Žemės klimato istoriją nuo laikų, kai dar nebuvo nei Romos imperijos, nei rašytos istorijos.
Tai tylus, bet galingas priminimas: kartais didžiausios mokslo klaidos gimsta ne iš aplaidumo, o iš noro suprasti pasaulį. Ir kai kurios iš jų kainuoja negrįžtamai daug.
Šaltiniai:
- https://www.nps.gov/grba/learn/historyculture/the-prometheus-story.htm
- https://www.iflscience.com/a-4900-year-old-tree-called-prometheus-was-once-the-worlds-oldest-then-a-scientist-cut-it-down-81888
