Įsivaizduokite, kad gyvenate ramiame provincijos miestelyje, kur žmonės verčiasi žemdirbyste, o didžiausias rūpestis – kakavos derlius. Ir staiga vieną dieną sužinote, kad visą tą laiką vaikščiojote ant milijardų. Būtent tokia istorija dabar rutuliojasi Dramblio Kaulo Krante, Doropo miestelyje.
Mokslininkai ir geologai oficialiai patvirtino tai, kas skamba kaip filmo scenarijus: šioje vietovėje slypi vienas didžiausių aukso telkinių, rastų per pastarąjį šimtmetį. Kalbame ne apie kelis grynuolius, o apie milžiniškas atsargas, kurios gali viršyti 100 tonų. Ekspertai šį atradimą jau pakrikštijo „pasaulinio lygio telkiniu“, kuris regiono veidą pakeis negrįžtamai.
Kaip mokslas pamatė tai, kas nematoma akims
Šis auksas nebuvo rastas atsitiktinai užkliuvus už akmens. Tai – aukščiausios klasės mokslo triumfas. Tyrimui vadovavęs geomokslininkas Ziangede Hervé Signier su komanda pasitelkė technologijas, kurios leidžia „matyti“ kiaurai žemę.
Užuot aklai kasinėję, mokslininkai naudojo palydovines nuotraukas ir specialius gama spindulių matavimus iš lėktuvų. Doropo miestelis yra įsikūręs vadinamojoje „žaliųjų akmenų juostoje“ – senovinėse uolienose, kurios geologams visada kelia įtarimą dėl brangių išteklių. Technologijos leido pamatyti gilius žemės lūžius ir įtrūkimus, kuriuose, kaip paaiškėjo, ir susiformavo aukso gyslos. Ironiška, bet tos vietos, kurios anksčiau buvo laikomos tiesiog paprastais dirbamais laukais, dabar tapo brangiausia žeme šalyje.
Prasideda didžiosios statybos: investicijos sieks pusę milijardo
Tai nėra tik teoriniai skaičiavimai. Kasybos milžinė „Resolute Mining“ jau ruošia techniką. Kasyklos statybos prasidės 2026-ųjų pradžioje, o visas projektas vertinamas stulbinančia suma – apie 500 milijonų JAV dolerių.
Planuojama, kad kasykla veiks apie 20 metų ir kasmet į rinką išleis daugiau nei 200 tūkstančių uncijų aukso. Dramblio Kaulo Krantui tai yra strateginis lūžis. Šalis, kurią pasaulis daugiausia žinojo kaip kakavos eksportuotoją, dabar siekia tapti tauriųjų metalų galiūne. Vyriausybė trina rankomis – tai puikus būdas sumažinti ekonomikos priklausomybę nuo žemės ūkio, kuris dažnai kenčia dėl klimato kaitos.
Džiaugsmas su nerimo prieskoniu
Tačiau kur dideli pinigai, ten ir dideli iššūkiai. Vietiniams gyventojams šis atradimas yra dviašmenis kardas. Iš vienos pusės, žadama apie 3000 darbo vietų. Vienam skurdžiausių šalies regionų tai reiškia naujus kelius, elektrą, mokyklas ir ligonines, kurios atsiras kartu su kasykla.
Iš kitos pusės, nerimą kelia saugumas. Telkinys yra netoli sienos su Burkina Fasu, kur veikia įvairios ginkluotos grupuotės, tad aukso apsauga taps valstybinės svarbos klausimu. Be to, kyla didelis klausimas dėl smulkiųjų kasėjų – vietinių žmonių, kurie metų metus čia patys ieškojo aukso ir taip maitino savo šeimas. Atėjus pramoninei gavybai, jie gali likti be pragyvenimo šaltinio.
Galiausiai, aplinkosauga. Pramoninė kasyba reikalauja milžiniškų vandens kiekių ir keičia kraštovaizdį. Vietos bendruomenės jau dabar reikalauja garantijų, kad upės nebus užterštos, o jų ganyklos – sunaikintos.
Viena aišku – Doropo ramybės laikai baigėsi. Miestelis stovi ant didžiųjų pokyčių slenksčio, ir tik laikas parodys, ar šis 100 tonų lobis taps palaima, ar prakeiksmu.
