Dar vakar pilnai veikiantis kompiuteris, šiandien – įrenginys, kuriam tarsi baigėsi galiojimo laikas. Ne dėl gedimų, ne dėl lėto darbo, o dėl vieno sistemos atnaujinimo. Būtent tokia realybė vis dažniau ištinka „Windows“ naudotojus Europoje, o naujausi duomenys rodo, kad pasekmės gali būti kur kas didesnės, nei daugelis tikėjosi.
Kai problema slypi ne kompiuteryje, o taisyklėse
Milijonams žmonių gresia atsisveikinti su vis dar tinkamais naudoti kompiuteriais vien todėl, kad jie neatitinka naujų „Windows 11“ reikalavimų. Esminė kliūtis – ne našumas, o aparatūros suderinamumas. Naujoji operacinė sistema reikalauja saugumo mikroschemos TPM 2.0, kurios daugelis senesnių kompiuterių paprasčiausiai neturi. Dar blogiau – daugeliu atvejų jos neįmanoma įdiegti ar aktyvuoti net ir norint.
Tai reiškia, kad vartotojai atsiduria aklavietėje: arba pirkti naują kompiuterį, arba likti su senąja sistema be saugumo atnaujinimų, arba ieškoti alternatyvių operacinių sistemų, kurios reikalauja techninių žinių ir drąsos keisti įprastą darbo aplinką.
Skaičiai, kurie verčia sunerimti
Vokietijoje atliktas vartotojų tyrimas atskleidė neraminančią tendenciją. Maždaug kas trečias „Windows 10“ naudotojas jau planuoja įsigyti naują kompiuterį vien todėl, kad esamo neįmanoma atnaujinti į „Windows 11“. Vien Vokietijoje tai reiškia apie dešimt milijonų įrenginių, kurie artimiausiu metu gali tapti nereikalingi, nors techniškai jie vis dar puikiai atlieka kasdienes užduotis.
Svarbu tai, kad kalbama ne apie senus, vos veikiančius kompiuterius. Daugelis jų naudojami darbui, mokslams ar namų poreikiams ir neturi jokių rimtų trūkumų, išskyrus tai, kad neatitinka naujų programinės įrangos kriterijų.
Vartotojų organizacijų nepasitenkinimas auga
Vartotojų teisių gynėjai į šią situaciją reaguoja itin kritiškai. Jų teigimu, tokia politika skatina visiškai nereikalingų elektroninių atliekų susidarymą ir perkelia finansinę naštą ant paprastų žmonių pečių. Ypač daug kritikos sulaukė sprendimas nutraukti „Windows 10“ saugumo atnaujinimus, paliekant tik ribotą ir sudėtingą pratęsimo galimybę.
Nors oficialiai siūloma išplėstinė saugumo parama, ji reikalauja papildomų veiksmų, o vartotojų susidomėjimas ja kol kas išlieka menkas. Dalis žmonių sąmoningai renkasi likti be atnaujinimų, nors tai reiškia didesnę virusų, kenkėjiškų programų ir duomenų vagysčių riziką.
Saugumas prieš tvarumą
„Microsoft“ savo sprendimą grindžia saugumo argumentais. Pasak bendrovės, šiuolaikinės grėsmės reikalauja aukštesnio techninio saugumo lygio, kurio senesnė aparatinė įranga užtikrinti nebegali. Vis dėlto kritikai klausia, ar tikrai saugumas turi būti pasiektas aplinkosaugos ir vartotojų interesų sąskaita.
Kai milijonai veikiančių kompiuterių gali būti išmesti vien dėl programinės įrangos sprendimų, kyla rimtų klausimų apie technologijų sektoriaus tvarumo pažadus. Ypač Europoje, kur žaliasis kursas ir atliekų mažinimas yra deklaruojami kaip prioritetai.
Signalas visai Europai
Tai, kas dabar vyksta Vokietijoje, greičiausiai nėra išimtis. Panašios problemos netrukus gali pasiekti ir kitas Europos šalis. Vis daugiau vartotojų supranta, kad jų kompiuteriams nustatytas savotiškas „galiojimo terminas“, kuris nepriklauso nuo to, kaip jie rūpinasi savo įranga.
Šį kartą problema slypi ne nusidėvėjime ar technologijų pažangoje, o viename sprendime, kuris iš esmės keičia žaidimo taisykles. Daugeliui tai ne noras turėti naują kompiuterį, o jausmas, kad jie yra pastumiami prie sienos – rinktis tai, ko galbūt dar visai nereikia.
Šaltinis: https://sg.hu/cikkek/it-tech/163925/szamitogepek-millioit-kell-leselejtezni-mert-nem-telepitheto-rajuk-a-windows-11
