„Start-stop“ sistema automobiliuose turi tiek pat šalininkų, kiek ir priešininkų. Vieni ją vadina praktišku sprendimu, padedančiu taupyti degalus, o kiti – bereikalingu nepatogumu, gadinančiu variklį. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo paprasta: automobilis automatiškai išsijungia sustojus, o vairuotojui atleidus stabdį – vėl užsiveda. Bet ar toks dažnas variklio stabdymas iš tiesų duoda naudos, ar tik trumpina automobilio gyvenimą?
Iš kur atsirado „start-stop“ sistema?
Technologija masiškai pradėta diegti po 2006 m., kai gamintojai ieškojo būdų mažinti emisijas ir atitikti griežtėjančius taršos standartus. Jos pagrindinis tikslas buvo – sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį homologacijos bandymų metu, t. y. laboratorinėse sąlygose.
Kaip rašo žurnalas Auto Motor und Sport, „start-stop“ buvo kuriama ne tiek vairuotojui, kiek bandymų rezultatams pagerinti. Laboratorijoje, kai automobilis stovi ir variklis išjungtas, tarša faktiškai nulinė – todėl bendra emisijų suma mažėja. Tačiau realiame gyvenime poveikis degalų sąnaudoms daug kuklesnis.
Kiek degalų iš tikrųjų sutaupoma?
Vokietijos automobilių klubas ADAC ir leidinys Consumer Reports atliko bandymus, kurie parodė, kad realiai sutaupoma tik 3–8 % degalų, ir tai – miesto eisme.
Didžiausia nauda pasiekiama sustojimų metu, pavyzdžiui, degant raudonam šviesoforo signalui ar stovint spūstyse.
Remiantis ADAC skaičiavimais, per metus nuvažiavus apie 12 500 km, galima sutaupyti 40–80 litrų degalų. Kitaip tariant, tai maždaug trys ar keturi pilni bakai.
Ilgesnėse kelionėse efektas praktiškai išnyksta – magistralėse ar užmiestyje variklis retai išsijungia, todėl „start-stop“ ten neprideda jokios naudos.
Komfortas prieš efektyvumą
Ne vienas vairuotojas skundžiasi, kad sistema veikia nepatogiai – automobilis gali užgesti ne laiku, pavyzdžiui, manevruojant ar įvažiuojant į sankryžą. Tai trikdo ir sukelia streso situacijas, ypač jei sistema sureaguoja lėtai.
Dėl to nemaža dalis vairuotojų išjungia šią funkciją iškart užvedę automobilį. Ypač tai būdinga šaltuoju metų laiku, kai varikliui reikia daugiau energijos, arba kai automobilis turi papildomų energijos vartotojų – šildymą, ventiliaciją ar degalų siurblius.
Ar dažnas užvedimas kenkia automobiliui?
Teoriškai, dažnas variklio užvedimas reiškia papildomą apkrovą akumuliatoriui, starteriui ir generatoriui. Praktikoje – modernios transporto priemonės jau turi specialiai sustiprintus komponentus.
- Akumuliatoriai. Vietoje įprastų naudojami AGM (Absorbent Glass Mat) arba EFB (Enhanced Flooded Battery) tipai – jie atlaiko kelis kartus daugiau užvedimo ciklų.
- Starteriai. Sustiprinti, pritaikyti intensyviam naudojimui ir turi ilgesnį tarnavimo laiką.
- Generatoriai. Daugelyje modelių įrengti su energijos rekuperacija, t. y. jie įkrauna akumuliatorių lėtėjimo metu.
Pasak AutoBild, tokių komponentų ilgaamžiškumas šiandien beveik nesiskiria nuo tradicinių sistemų, jei automobilis tinkamai prižiūrimas. Vis dėlto jų keitimas vis dar brangesnis – todėl kai kurie vairuotojai renkasi išjungti sistemą, kad išvengtų galimų išlaidų ateityje.
Ar verta ją palikti įjungtą?
Jei važinėjate daugiausia mieste, kur nuolat tenka stovėti prie šviesoforų, „start-stop“ gali suteikti tam tikrą naudą – sutaupysite keliasdešimt litrų degalų per metus ir šiek tiek sumažinsite CO₂ emisiją.
Tačiau jei dažniau važiuojate užmiestyje ar magistralėmis, skirtumo vargu ar pajusite. Kai kuriems vairuotojams komfortas ir greitesnė reakcija startuojant yra svarbesni nei menkas sutaupytas kiekis.
Išvada
„Start-stop“ sistema – tai technologinis kompromisas. Ji nebuvo sukurta tam, kad vairuotojui būtų patogiau – jos tikslas buvo pagerinti laboratorinius taršos rodiklius.
Tačiau jei automobilis tinkamai suprojektuotas ir prižiūrėtas, ji nekenkia varikliui ir iš tiesų šiek tiek sumažina degalų sąnaudas, ypač mieste.
Vis dėlto tikėtis stebuklo neverta – keli sutaupyti bakai per metus ne visiems atrodo verti to, kad automobilis kas kartą trumpam užgestų sankryžoje.
