Lietuvoje kilo tikra saulės elektrinių karštinė. Parama iš APVA, noras būti nepriklausomam nuo elektros kainų šuolių ir ekologija paskatino tūkstančius lietuvių nukloti stogus moduliais. Tačiau Darius iš Avižienių (Vilniaus r.) susidūrė su paradoksu, apie kurį instaliuotojai dažnai nutyli: kuo geresnis oras, tuo mažiau elektros jis pagamina.
„Investavau 10 tūkst. eurų, kad žiūrėčiau į išsijungusį ekraną“
Darius – inžinierius, tad viską skaičiavo tiksliai. 10 kW elektrinė ant pietinio stogo, geras inverteris (įtampos keitiklis), viskas suderinta. Vyras planavo, kad vasarą prikaups tiek elektros, jog žiemą šildymas oras-vanduo siurbliu jam nieko nekainuos.
Pirmasis pavasaris buvo tobulas. Tačiau atėjo birželis, giedra diena, saulė plieskia. Darius atsidaro programėlę telefone pasidžiaugti generacija, o ten – 0 kW.
„Galvojau, sugedo interneto modulis. Nuėjau į garažą prie inverterio, o jis mirksi raudonai: Grid Overvoltage (Tinklo viršįtampis). Jis tiesiog atsijungė,“ – pasakoja vyras.
Ir tai nebuvo vienkartinis gedimas. Tai tapo kasdienybe. Būtent tada, kai saulė šviečia ryškiausiai (nuo 11 iki 15 val.), Dariaus elektrinė „užmiega“. Užuot gaminusi elektrą ir krovusi į tinklą, ji neveikia.
Problema: Kaimynų „elektros karai“
Išsikvietęs elektrikus ir ESO atstovus, Darius sužinojo karčią tiesą. Problema ne jo įrangoje, o infrastruktūroje ir kaimynuose.
Kaip tai veikia?
- Sena infrastruktūra: Kvartalo transformatorinė ir linijos skaičiuotos prieš 30 metų, kai namai naudojo tik lemputes ir televizorius.
- Kolektyvinis bumas: Darius sužinojo, kad jo gatvėje dar penki kaimynai tą patį pavasarį įsirengė galingas saulės elektrines.
- Fizikos dėsniai: Kad elektrinė galėtų „atiduoti“ elektrą į tinklą, ji turi sukelti įtampą šiek tiek aukščiau nei tinkle. Kai 5 namai vienu metu bando „įpūsti“ didelį kiekį energijos į seną tinklą, o vartojimas tuo metu mažas (visi darbe), įtampa tinkle kyla.
- Apsauga: Pagal standartus, kai įtampa pasiekia 253V ribą, inverteris privalo atsijungti, kad nesudegintų buitinės technikos.

„Mes su kaimynais tapome konkurentais. Kurio inverteris jautresnis arba kurio laidas iki transformatorinės ilgesnis – tas ir „iškrenta“ pirmas. Mes tiesiog pjauname vienas kitą,“ – piktinasi Darius.
ESO atsakymas: „Norite sprendimo? Mokėkite“
Kai Darius kreipėsi į tinklų operatorių su prašymu rekonstruoti tinklą, gavo atsakymą, kuris daugelį varo į neviltį.
Operatorius paaiškino, kad įtampą galima reguliuoti transformatorinėje, bet tada naktį ji gali tapti per žema. O tinklo rekonstrukcija (kabelių keitimas, nauja transformatorinė)? Galima, bet tai kainuos dešimtis tūkstančių eurų, ir dalį sumos turi padengti patys gyventojai. Arba laukti eilėje neaišku kiek metų.
Ką daryti, kad netaptumėte „saulės auka“?
Dariaus istorija rodo, kad prieš montuojant elektrinę, reikia atlikti namų darbus, kurių reklamos nerodo.
Ekspertų patarimai:
- Tinklo parametrai: Prieš pirkdami elektrinę, pamatuokite įtampą savo rozetėje saulėtą dieną. Jei ji jau dabar siekia 245V ar daugiau (be jūsų elektrinės), rizika, kad sistema atsijunginės, yra milžiniška.
- Inverterio nustatymai (Q(U) reguliavimas): Modernūs inverteriai gali patys mažinti galią, užuot visiškai atsijungę. Tai geriau nei nieko – geriau gaminti 50% galios, nei 0%. Reikalaukite, kad montuotojai tai sukonfigūruotų.
- Vartojimas vietoje: Vienintelis būdas „apgauti“ sistemą – naudoti elektrą tada, kai ji gaminama. Darius dabar vidurdienį automatiškai įjungia vandens šildytuvą (boilerį), kondicionierius ir skalbyklę. Tai „numuša“ įtampą jo name ir leidžia elektrinei veikti.
- Baterijos: Tai brangus sprendimas, bet kaupimo sistema (baterija) leidžia perteklių kaupti sau, o ne bandyti jį sugrūsti į perkrautą tinklą.
„Galiausiai aš turiu elektrinę, kuri veikia puikiai, kai debesuota, ir neveikia, kai saulėta. Ironiška? Taip. Lietuviška? Labai,“ – reziumuoja Darius.
