Lapkričio 6–7 d. naktį virš Lietuvos gali nušvisti šiaurės pašvaistė. Dėl stiprios geomagnetinės audros, kilusios po galingo Saulės blyksnio, dangaus švytėjimą šįkart gali matyti ne tik Skandinavijos, bet ir Baltijos šalių gyventojai.
Astronomijos entuziastai teigia, kad situacija labai primena 2024 m. gegužės reiškinį, kai šiaurės pašvaistės buvo matomos beveik visoje Europoje – nuo Norvegijos iki Vokietijos ir net virš Lietuvos bei Lenkijos.
Kas vyksta virš mūsų planetos
Saulė nuolat išmeta įkrautų dalelių srautą, vadinamą Saulės vėju. Kai vyksta galingi Saulės blyksniai, šių dalelių srautas tampa itin intensyvus. Pasiekusios Žemę, jos susiduria su mūsų planetos magnetiniu lauku ir yra nukreipiamos į ašigalius, kur susiduria su atmosferos molekulėmis.
Šių susidūrimų metu išsiskiria šviesa – taip susiformuoja šiaurės pašvaistė, dar vadinama aurora borealis.
JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) patvirtino, kad šią savaitę į Žemę pataikė G3 klasės geomagnetinė audra (tai stiprus, trečio lygio iš penkių reiškinys). Naktį iš lapkričio 6-osios į 7-ąją laukiama antrojo „smūgio“ – o tai reiškia, kad pašvaisčių tikimybė virš Lietuvos labai didelė.
Kada ir kur geriausiai stebėti pašvaistę
Astronomai rekomenduoja stebėti dangų nuo ketvirtadienio vakaro iki penktadienio paryčių. Palankiausias metas – apie vidurnaktį, kai magnetinė audra paprastai būna stipriausia.
Kad pamatytumėte pašvaistę, reikia kelių sąlygų:
- Aiškaus, be debesų dangaus – tai svarbiausia.
- Tamsios vietos, toliau nuo miestų šviesų. Geriausi taškai – Žemaitijos nacionalinis parkas, Molėtų observatorijos apylinkės, Dzūkijos miškai ar Kuršių nerija.
- Žvilgsnio į šiaurės horizontą – būtent ten pašvaistės dažniausiai pasirodo.
Šį kartą stebėjimą kiek apsunkins pilnatis, nes Mėnulio šviesa bus labai ryški. Vis dėlto, jei geomagnetinė audra išliks stipri, švytėjimas bus matomas net ir prie ryškesnio dangaus fono.
Koks bus oras Lietuvoje
Sinoptikų duomenimis, šią naktį daug kur Lietuvoje dangus bus giedras arba mažai debesuotas, ypač šalies vakaruose ir šiaurėje. Daugiau debesų prognozuojama rytiniuose rajonuose – Utenos, Vilniaus ir Šalčininkų apylinkėse.
Temperatūra kris iki 0–4 °C, todėl stebėtojams patariama šiltai apsirengti.
Kodėl šis reiškinys toks ypatingas
Šiaurės pašvaistės paprastai matomos tik aukštose platumose – Skandinavijoje, Kanadoje ar Aliaskoje. Tačiau per galingas geomagnetines audras jos nusileidžia daug piečiau, ir būtent tada šį reiškinį gali pamatyti ir Baltijos šalių gyventojai.
Tai ne tik estetiškas, bet ir moksliškai reikšmingas procesas – Žemės magnetinis laukas tuo metu patiria stiprų Saulės poveikį, todėl kartais net sutrinka ryšio, navigacijos ar elektros tinklai.
Patarimas: kaip pamatyti ir nufotografuoti pašvaistę
Jei planuojate stebėti, pasiimkite fotoaparatą ar telefoną su naktiniu režimu. Nukreipkite į šiaurę, naudokite trikojį, o ekspozicijos laiką padidinkite iki kelių sekundžių – taip užfiksuosite žalsvus, rausvus ar violetinius švytėjimus.
Apibendrinant
Šią naktį Lietuvoje prognozuojamas įspūdingas dangaus reginys – šiaurės pašvaistė. Jei orai bus giedri, o šviesos tarša netrukdys, šis reiškinys taps vienu gražiausių 2025 m. rudens įvykių.
Kelt galvą verta – galbūt pirmą kartą savo akimis pamatysite, kaip virš Lietuvos sušvinta žaliasis poliarinis šokis.
