„Gmail“ ilgus metus buvo laikomas revoliucine paslauga – pasirodęs 2004-aisiais jis įvedė tvarkos, aiškumo ir galimybių standartą, kuris tuo metu atrodė nepralenkiamas. Gijų rodinys, neribotos paieškos galimybės ir įspūdingas – kaip tais laikais – 1 GB talpos limitas daugeliui naudotojų tapo priežastimi visam laikui palikti „Yahoo“ ar „Hotmail“.
Tačiau šiandien, praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams, „Gmail“ vartotojų realybė dažnai visai kitokia. Tūkstančiai reklamos laiškų, automatiniai pranešimai, senų paskyrų likučiai ir daugybę metų nevalyta gautųjų dėžutė tampa tikru skaitmeniniu sandėliu.
Perkrautos pašto dėžutės – vis dažnesnė problema
Daugeliui žmonių „Inbox“ seniai virto ne patogiu informacijos centru, o chaotiška vieta, kur guli metų metais neatidarytos žinutės. Kai kurių vartotojų neskaitytų laiškų skaičius peržengia penkiaženklę ribą.
Tokio masto netvarka turi kelias labai praktines pasekmes:
- artėjama prie nemokamos saugyklos limito;
- laikui bėgant gali būti praleidžiami svarbūs laiškai;
- elektroninis paštas tampa labiau stresu, o ne įrankiu.
„Cnet“ pastebi, kad šis reiškinys tampa toks paplitęs, jog vartotojai ima ieškoti visiškai netradicinių sprendimų.
Radikalus, bet veiksmingas būdas
Vienas „Gmail“ naudotojas nusprendė imtis drastiškos taktikos. Jis susikūrė visiškai naują paskyrą ir visas 20 metų kauptas žinutes perkėlė būtent ten.
Kelias dienas trukęs procesas visiškai ištuštino pagrindinę pašto dėžutę, bet paliko archyvą atskiroje paskyroje – saugų, prieinamą, tačiau nebetrukdantį kasdieniam naudojimui.
Rezultatas buvo iškalbingas: gautieji tapo lengvai tvarkomi, laiškų rašymas – vėl malonus, o nereikalingi naujienlaiškiai akivaizdžiai išsiskyrė ir tapo paprasta jų atsisakyti.
Kodėl toks metodas veikia?
Skaitmeninė netvarka turi psichologinį efektą. Jei gautieji primena užgriozdintą garažą, smegenys nuolat gauna „užduotį“, kurios nebaigiame.
Švari pašto dėžutė:
- pagerina dėmesio koncentraciją;
- mažina digitalinį stresą;
- leidžia greičiau pastebėti svarbius laiškus;
- skatina tvarkingesnius naudojimo įpročius.
Tarsi atsidarytumėte langą ilgai nevėdintame kambaryje.
Kaip techniškai atlikti perkėlimą?
Procesas nėra visiškai elementarus, bet įmanomas kiekvienam vartotojui:
- Sukuriama nauja „Gmail“ paskyra – ji taps archyvu.
- Per POP3 protokolą atliekamas visų laiškų importas.
- Jei aktyvuotas dviejų žingsnių patvirtinimas, reikia sukurti programėlės slaptažodį.
- Baigus importą, senieji laiškai pašalinami iš pagrindinės paskyros.
Taip sukuriama struktūra: vienoje vietoje – kasdienis gyvenimas, kitoje – visa skaitmeninė istorija, trukdanti būtent tiek, kiek senas popierinis archyvas stalčiuje.
Žinutė visiems „Gmail“ naudotojams
Nebūtina daryti tokio radikalaus žingsnio kaip visos paskyros „perkrovimas“, tačiau ši istorija primena, kad kartais el. pašto dėžutę tvarkyti būtina taip pat, kaip ir bet kurią kitą gyvenimo sritį.
Švaresni gautieji reiškia daugiau vietos, mažiau chaoso ir aiškesnį ryšį su tais laiškais, kurie iš tiesų svarbūs. Tai ne tik techninis, bet ir psichologinis palengvėjimas, galintis grąžinti elektroniniam paštui jo seną žavesį.
Skaitmeninė tvarka kartais verta tiek pat, kiek generalinė namų tvarka – ir emociniu, ir praktiniu požiūriu.
Šaltinis: https://www.cnet.com/tech/services-and-software/i-had-to-kill-my-gmail-to-save-my-gmail/
