Vokietijos darbo rinka išgyvena tektoninius lūžius. 2026-uosius šalis pasitinka su netikėta realybe: dirbtiniam intelektui (DI) vis agresyviau perimant biurokratines ir kūrybines užduotis, universitetų diplomai nebėra bilietas į saugią ateitį. Akademikų nedarbas muša rekordus, tuo tarpu Z karta, ieškodama „nuo DI saugių“ karjeros kelių, vis dažniau renkasi profesinį mokymą ir amatus.
Berlynas. Darbo pasaulis keičiasi greičiau, nei prognozavo optimistai. Kol technologijų entuziastai džiaugiasi produktyvumo šuoliais, darbo biržose rikiuojasi eilės tų, kurie dar neseniai buvo laikomi šalies elitu – jaunieji specialistai su aukštojo mokslo diplomais.
Diplomas nebeapsaugo: IT ir marketingo specialistų krizė
Federalinės užimtumo agentūros duomenimis, situacija tampa kritinė. Dar 2024 m. vidutiniškai 290 000 žmonių su universitetiniu išsilavinimu buvo bedarbiai – tai didžiausias skaičius per pastarąjį dešimtmetį. Ši tendencija 2025-aisiais tik aštrėjo.
Leipcigo užimtumo agentūros atstovė Tina Marie Reuter konstatuoja faktą: „Per pastaruosius trejus metus bedarbių akademikų skaičius kasmet augo. Palyginti su ankstesniais metais, 2024 m. pabaigoje fiksavome 25 proc. šuolį.“
Ypač skaudų smūgį patiria sričių, kurios anksčiau laikytos perspektyviausiomis, atstovai: IT specialistai, rinkodaros ekspertai, architektai, žiniasklaidos dizaineriai ir gamtos mokslų absolventai.
Fay Uhlmann iš Drezdeno istorija – tipinė šių dienų realybei. Žiniasklaidos informatikos bakalaurą baigusi mergina tikėjosi greitos karjeros, tačiau realybė pasirodė kitokia. „Tai mane šokiravo. Studijavau galvodama: „Turiu kompiuterių mokslo diplomą, darbą rasiu iškart.“ Realybė pasirodė kur kas žiauresnė“, – pasakoja specialistė, išsiuntusi dešimtis paraiškų ir mėnesių mėnesius neradusi darbo.
DI – „įsilaužimas su steroidais“
Ekspertai sutaria: viena pagrindinių šių pokyčių priežasčių – sparčiai diegiamas dirbtinis intelektas. Nors medicinoje, pavyzdžiui, rentgeno diagnostikoje, DI padeda gydytojams tiksliau nustatyti lūžius, kitose srityse jis drastiškai mažina darbo jėgos poreikį.
„DI mūsų pramonėje atliko milžinišką šuolį. Tai, ką anksčiau darydavome savaitę, šiandien atliekama per rytą“, – teigia IPPEN.MEDIA kalbintas IT saugumo ekspertas.
Pasak jo, automatizuoti scenarijai ir kodų generavimas su „ChatGPT“ pagalba tapo kasdienybe: „Jausmas toks, lyg užsiimtum programavimu vartodamas steroidus. Tačiau tai kelia grėsmę pradedantiesiems – be gilios patirties su šiais įrankiais dirbti neįmanoma, o įmonės vis dažniau atsisako jaunesniųjų specialistų (juniors) pozicijų.“
Jaunimas ieško užuovėjos amatuose
Matydama šias tendencijas, Z karta keičia savo prioritetus. Vokietijos ekonomikos instituto (IW) analizė rodo stulbinantį posūkį: per pastaruosius penkerius metus nedarbo rizika labiausiai sumažėjo būtent kvalifikuotiems darbininkams, turintiems profesinį išsilavinimą (sumažėjo 3,8 proc.), tuo tarpu aukštos kvalifikacijos akademikų tarpe ji išaugo beveik 49 proc.
2025 m. gruodį „LinkedIn“ atlikta apklausa atskleidė, kad 53 proc. jaunų vokiečių, rinkdamiesi karjerą, kelia esminį klausimą: „Ar ši profesija yra saugi nuo dirbtinio intelekto?“
Atsakymas dažniausiai slypi praktinėse, techninėse ir pramoninėse specialybėse. Fizinis darbas, reikalaujantis specifinių įgūdžių, tampa saugiu uostu skaitmeninių audrų metu.
2026-ųjų prognozė: dugnas pasiektas, bet atsigavimas bus lėtas
Federalinė statistikos tarnyba pranešė, kad 2025 m. Vokietijoje dirbančiųjų skaičius pirmą kartą po ilgo laiko sumažėjo 5 000 žmonių. Nors paslaugų sektoriuje (sveikatos apsauga, švietimas) užimtumas augo, gamybos pramonė prarado 143 000 darbo vietų.
Federalinės užimtumo agentūros vadovė Andrea Nahles viliasi, kad blogiausia jau praeityje: „Yra ženklų, kad pasiekėme dugną, tačiau 2026-aisiais darbo rinka išliks įtempta.“ Ypač sudėtinga situacija prognozuojama Bavarijoje, kur nedarbas pasiekė dviejų dešimtmečių aukštumas.
Universitetai, reaguodami į krizę, bando adaptuotis. Į studijų programas skubiai integruojami „transformacijos įgūdžiai“ – tarpdisciplininės kompetencijos, skirtos išmokyti studentus ne tik atlikti konkrečią užduotį, bet ir nuolat persikvalifikuoti. Gebėjimas mokytis visą gyvenimą DI amžiuje tampa nebe privalumu, o būtinybe išgyventi.
Šaltinis: https://www.mdr.de/nachrichten/deutschland/wirtschaft/uni-absolvent-kein-job-wirtschaftskrise-arbeitslos-100.html
