Viena didžiausių žinomų žvaigždžių mūsų kosminėje kaimynystėje elgiasi taip, kad astronomams kyla rimtas klausimas: ar mes stebime paskutinius jos gyvenimo etapus? WOH G64, esanti už maždaug 160 000 šviesmečių, pastarąjį dešimtmetį demonstravo dramatiškus pokyčius – pakeitė spalvą ir netikėtai pritemo. Tokie signalai dažnai reiškia tik viena: artėja katastrofiškas finalas.
Hipermilžinė iš Didysis Magelano debesis
WOH G64 slypi Didžiajame Magelano debesyje – nykštukinėje galaktikoje, skriejančioje aplink Paukščių Taką. Nors ši galaktika mažesnė, jos aplinka sudaro idealias sąlygas formuotis milžiniškoms žvaigždėms.
WOH G64 spindulys yra maždaug 1540 kartų didesnis nei Saulės. Jei ją perkeltume į mūsų Saulės vietą, jos paviršius nusidriektų gerokai už Marso orbitos. Tai ne šiaip supermilžinė – tai hipermilžinė, deginanti branduolinį kurą be jokio taupymo režimo. Tokios žvaigždės gyvena trumpai ir miršta įspūdingai.
Netikėtas spalvos pokytis ir ryškumo kritimas
Dar visai neseniai WOH G64 buvo laikoma viena šalčiausių žinomų milžinių – jos spektras buvo sodriai raudonas. Tačiau 2013–2014 m. ji netikėtai pakeitė spalvą į gelsvą. Tai reiškia, kad paviršiaus temperatūra staiga pakilo maždaug 1000 °C.
Tarsi to būtų maža, pastaraisiais metais žvaigždė netikėtai pritemo maždaug dviem ryškio balais. Tokie svyravimai viršija įprastus pulsavimus. Astronomams tai – raudona vėliava kosminiame horizonte.
Viena iš hipotezių teigia, kad žvaigždė iš tiesų jau kurį laiką buvo karštesnė, tačiau ją slėpė tankūs dulkių debesys. WOH G64 sparčiai netenka masės, išmesdama medžiagą galingais žvaigždžių vėjais. Aplink ją susiformavęs dujų ir dulkių apvalkalas gali siekti net kelias Saulės mases. Spalvos pokytis galėjo būti laikinas „langas“ pro šią kosminę uždangą.
Simbiotinė sistema – du objektai vietoj vieno?
Tyrėjų komanda, vadovaujama dr. Gonzalo Muñoz-Sánchez ir publikavusi rezultatus žurnale Nature Astronomy, pateikė intriguojančią išvadą: WOH G64 gali būti ne viena žvaigždė, o dvinarė sistema.
Pagal šią versiją, masyvi, išsipūtusi hipermilžinė turi kompaktišką, tankų palydovą. Šis, pasitelkdamas gravitaciją, traukia medžiagą iš milžinės išorinių sluoksnių. Dėl itin tankios dujų aplinkos dabartiniai teleskopai negali aiškiai atskirti dviejų objektų, tačiau apskaičiuota, kad jie apsisuka vienas aplink kitą maždaug per ketverius metus.
Tokio tipo sąveika gali stipriai paveikti žvaigždės evoliuciją ir galutinį likimą.
Supernova ar tylus kolapsas į juodąją skylę?
Astronomai svarsto kelis scenarijus. Pirmasis – klasikinė supernova. Jei taip nutiktų, tai būtų vienas įspūdingiausių reginių pietinio pusrutulio danguje. Sprogimo energija galėtų prasiveržti per ašigalius, o aplink pusiaują susiformavęs dulkių toras suformuotų įspūdingą struktūrą.
Antras scenarijus dar dramatiškesnis savo tylumu – tiesioginis kolapsas į juodąją skylę be ryškaus įspėjamojo blyksnio. Tai reikštų, kad viena didžiausių žvaigždžių tiesiog „užgestų“, palikdama už savęs gravitacinę bedugnę.
Trečiasis variantas – dviejų sistemos žvaigždžių susijungimas, kuris galėtų trumpam stabilizuoti situaciją, bet tik atidėtų neišvengiamą pabaigą.
Jei WOH G64 sprogs, jos švytėjimas gali pranokti net legendinę SN 1987A supernovą, kuri taip pat kilo Didžiajame Magelano debesyje.
Kosminiai procesai vyksta milijonų metų mastu, tačiau kartais mes pataikome į akimirką, kai visata ruošiasi fejerverkui. WOH G64 gali būti būtent toks atvejis – priminimas, kad net didžiausios žvaigždės yra tik laikini švytintys eksperimentai gravitacijos ir branduolinės fizikos laboratorijoje.
Šaltinis: https://www.iflscience.com/one-of-the-largest-known-stars-has-changed-color-is-an-explosion-imminent-82641
