Jaunesnė karta vis garsiau kelia klausimą, kuris dar prieš dešimtmetį atrodė beveik tabu: ar tikrai normalu didžiąją gyvenimo dalį praleisti dirbant? Z kartos atstovai vis dažniau abejoja tradiciniu darbo modeliu – aštuonios valandos per dieną, penkios dienos per savaitę ir keturi ar penki dešimtmečiai darbo iki pensijos.
Vienas jaunas verslo administravimo studentas socialiniame tinkle „Reddit“ rašė, kad jam sunku įsivaizduoti gyvenimą, kuriame 40 metų praleidžiama dirbant korporacijoje. Jo teigimu, toks modelis atrodo „visiškai siurrealistinis“. Jaunuolis pabrėžė, kad dirbti aštuonias valandas per dieną, penkias dienas per savaitę ir turėti vos apie 30 atostogų dienų per metus jam neatrodo kaip pilnavertis gyvenimas.
„Man tai neatrodo kaip gyvenimas. Labiau primena sistemą, kurioje tiesiog funkcionuoji“, – rašė studentas. Pasak jo, dabartinis darbo modelis dažnai nepalieka vietos asmeniniam gyvenimui ir savirealizacijai.
Z karta vis dažniau abejoja tradiciniu darbo modeliu
Jaunuolis taip pat teigė, kad darbo ir gyvenimo balansas dabartinėje sistemoje nėra sveikas. Jo manymu, tokia darbo struktūra primena „Matricos“ pasaulį, kuriame žmonės veikia pagal nustatytas taisykles, tačiau retai sustoja pagalvoti, ar toks gyvenimas iš tikrųjų juos tenkina.
Jis pridūrė, kad vis daugiau Z kartos atstovų kelia tokius klausimus. Pasak jo, tai nėra tinginystės ar nenoro dirbti požymis. Jauni žmonės tiesiog pradeda suvokti, kad tradicinis „nuo 9 iki 17 valandos“ darbo modelis iš daugelio žmonių atima daugiau, nei duoda.
Diskusijos apie darbo trukmę Europoje šiuo metu tik stiprėja. Kai kuriose šalyse vis dažniau kalbama ir apie galimą pensinio amžiaus didinimą. Pavyzdžiui, Vokietijoje neseniai svarstyta idėja ateityje pensiją mokėti tik nuo 70 metų. Tai dar labiau sustiprina jaunų žmonių nerimą dėl darbo trukmės visą gyvenimą.
Ekspertai: dirbsime kitaip, bet ne mažiau
Vis dėlto ne visi sutinka su tokiu požiūriu. Socialiniuose tinkluose atsirado ir kritiškų komentarų. Vienas vartotojas atsakė, kad ne tik Z karta kelia tokius klausimus – milijonai žmonių tai darė ir anksčiau, tačiau geresnio modelio taip ir nerado.
Kitas komentatorius sarkastiškai pastebėjo, kad ateityje žmonės gali dirbti net dar ilgiau. Jo teigimu, dėl demografinių pokyčių ir pensijų sistemos problemų kai kuriems gali tekti dirbti ne 40, o net 50 ar 60 metų.
Darbo rinkos analitikai taip pat pažymi, kad realybė yra sudėtingesnė. Nors daug kalbama apie darbo valandų trumpinimą, statistika rodo, kad bendras dirbtų valandų skaičius ekonomikoje iš tikrųjų didėja.
Užimtumo tyrimų instituto makroekonomikos ekspertas Timonas Hellwagneris teigia, kad bendras darbo valandų skaičius pastaraisiais dešimtmečiais augo. 2025 metais Vokietijoje buvo dirbta apie 61,3 milijardo valandų – tai beveik istorinis rekordas.
Kodėl vienam darbuotojui tenkančios valandos mažėja
Tuo pačiu metu statistika rodo ir kitą tendenciją – vidutinis vieno darbuotojo dirbtų valandų skaičius per metus sumažėjo. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo prieštaringa, tačiau ekspertai pateikia paprastą paaiškinimą.
Pasak Hellwagnerio, viena pagrindinių priežasčių yra didėjantis moterų dalyvavimas darbo rinkoje. Moterys gerokai dažniau nei vyrai dirba ne visą darbo dieną, todėl bendras dirbtų valandų skaičius vienam darbuotojui mažėja, net jei bendras darbo kiekis ekonomikoje auga.
Didelę įtaką tam turi ir šeimos bei priežiūros pareigos. Moterys vis dar dažniau rūpinasi vaikais ar kitais šeimos nariais, todėl joms sunkiau dirbti pilną darbo dieną.
Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti darbo rinką
Ekspertai taip pat svarsto, kaip darbo rinką ateityje paveiks dirbtinis intelektas. Kol kas sunku tiksliai įvertinti, kokį poveikį jis turės darbo valandoms.
Pasak Hellwagnerio, dabartinės analizės rodo, kad dirbtinis intelektas pirmiausia pakeis darbo pobūdį. Kai kurias užduotis perims technologijos, tačiau tuo pat metu atsiras ir naujų profesijų bei verslo modelių.
Tai reiškia, kad ateityje žmonės gali dirbti kitaip ir efektyviau, tačiau nebūtinai mažiau. Dirbtinis intelektas gali padidinti produktyvumą, bet tai dar nereiškia, kad darbo valandų skaičius automatiškai sumažės.
Diskusija apie darbo ateitį tik įsibėgėja. Jaunesnė karta vis garsiau kelia klausimą, ar tradicinis darbo modelis vis dar tinka šiuolaikiniam pasauliui. Tačiau ekonomistai primena, kad darbo sistema per istoriją keitėsi ne kartą – ir greičiausiai keisis dar ne kartą ateityje.
Šaltinis: https://www.fr.de/panorama/komplett-surreal-gen-kann-sich-nicht-vorstellen-40-jahre-lang-zu-arbeiten-zr-94198562.html
