Dar visai neseniai Z karta buvo vadinama „darbo vietų kaitaliojimo karta“ – tokia, kuri nekantrauja bėgti vos pajutusi rutinos kvapą, kuri drąsiai meta darbą ir reikalauja daugiau laisvės, daugiau prasmės, daugiau balansų. Tačiau naujausia apklausa siunčia visiškai kitą signalą: net jaunimas ima elgtis atsargiau, o noras keisti darbą krenta iki rekordinių žemumų. Ir tai nėra todėl, kad Z karta staiga pamilo stabilumą – greičiau todėl, kad rinka privertė ją persigalvoti.
Vokietijoje atlikta „Forsa“ apklausa, kurią užsakė karjeros tinklas „Xing“, parodė, kad tik 34 proc. visų darbuotojų apskritai gali įsivaizduoti darbo keitimą. Tai – mažiausias rodiklis per pastaruosius penkerius metus. Šis posūkis ypač įdomus todėl, kad jis atskleidžia bendrą socialinę nuotaiką: žmonės mažiau rizikuoja, mažiau eksperimentuoja, o karjerą vis dažniau vertina ne per ambicijų prizmę, o per saugumo.
Z karta pasidarė atsargesnė: noras keisti darbą krenta trečius metus iš eilės
Didžiausia staigmena – pati Z karta. Gimusiųjų maždaug 1997–2012 m. grupėje darbo ar krypties keitimo galimybę svarsto 44 proc. Tai vis dar daug, tačiau tendencija aiški: 2024 m. taip manė 50 proc., 2025 m. – daugiau nei 48 proc., o dabar – dar mažiau. Kitaip tariant, „drąsiausia karta“ pradeda elgtis taip, kaip seniau elgdavosi vyresni: atsargiai ir skaičiuodama.
Dar įdomiau tai, kad ši apklausa sugriauna populiarų stereotipą, neva jaunimas tiesiog „tingi dirbti“. Skaičiai rodo ne tingėjimą, o prisitaikymą prie realybės – kai ekonominis fonas tampa niūresnis, žmonės mažina riziką.
Kodėl Z karta nepatenkinta darbu: ne stresas, o atlyginimas ir užstrigusi karjera
Apklausa atskleidė ir tai, kas dažniausiai išprovokuoja norą keisti darbą skirtingose kartose. Z kartos atsakymai labai aiškūs ir gana „šalti“ – emocijos čia ne pirmoje vietoje.
Daugiau nei pusei Z kartos atstovų, net 55 proc., pagrindinė priežastis, kodėl jie galvoja apie darbo keitimą, yra pernelyg mažas atlyginimas. Antroje vietoje – karjeros galimybių trūkumas (42 proc.), o trečioje – darbas, kuris paprasčiausiai nebesuteikia pasitenkinimo (39 proc.).
Tai reiškia, kad Z karta į darbą žiūri pragmatiškai: jeigu už tą patį laiką ir energiją nėra adekvataus atlygio, lojalumas tampa trapus. O jei dar nėra aiškios trajektorijos, kaip augti, prasmė išblėsta greitai.
Vyresniems svarbiausia visai kas kita: išsekimas, stresas ir vadovavimo stilius
Visai kitaip mąsto vyresnio amžiaus darbuotojai, ypač vadinamoji „kūdikių bumo“ karta. Jie dažniau mini ne atlyginimą, o streso lygį kaip pagrindinį signalą keisti darbą – tai pažymėjo 35 proc. šios grupės respondentų.
Jiems taip pat labiau rūpi vadovavimo stilius. Kitaip tariant, jei Z kartą labiausiai nervina „užstrigęs atlygis“, vyresnius dažniau palaužia kasdienis psichologinis ir emocinis spaudimas. Tai logiška: kuo ilgiau žmogus dirba, tuo aiškiau supranta, kad ne tik pinigai išsekina – kartais labiausiai išvargina atmosfera.
Paradoksas: dauguma patenkinti darbu, bet keisti nebenori
Šioje istorijoje yra viena detalė, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo nelogiška. Nors tik trečdalis apskritai svarsto darbo keitimą, net 84 proc. teigia esantys gana arba labai patenkinti savo darbu. Nepatenkintųjų – tik 16 proc.
Tai sukuria keistą realybės vaizdą: žmonės lyg ir patenkinti, bet tuo pačiu jaučiasi įstrigę. Arba dar tiksliau – žmonės nejaučia katastrofos savo konkrečiame darbe, bet jaučia, kad „bendra situacija“ blogėja, todėl tiesiog nenori iššaukti likimo.
Baimė prarasti darbą maža, bet saugumo poreikis – milžiniškas
Dar vienas skaičius parodo šį kolektyvinį psichologinį posūkį: net 92 proc. respondentų teigia nesijaudinantys, kad gali būti atleisti. Tai reiškia, kad dauguma savo darbo vietą laiko ganėtinai stabilia.
„Xing“ darbo rinkos ekspertas Julianas Stahlas šiuos rezultatus interpretuoja paprastai: darbuotojai aiškiai skiria įtemptą bendrą ekonominį foną nuo savo asmeninės situacijos. Jie gali matyti, kad įmonės stabdo plėtrą, kad rinka nervinga, kad perspektyvos miglotos – bet jų pačių vieta kol kas atrodo tvirta. Dėl to jie renkasi konservatyvų kelią: nekeisti nieko, kol nereikia.
Kas svarbiausia visoms kartoms – nepaisant amžiaus
Nors kartos skiriasi, apklausa parodė ir tai, kas jungia visus. Nepaisant amžiaus, darbuotojai vis tiek nori tų pačių pamatinių dalykų: ilgalaikio saugumo, prasmingo darbo ir kompetentingos vadovybės.
Tačiau Z karta prie šios formulės prideda dar vieną elementą, kurio anksčiau nebuvo galima ignoruoti: ji nori aiškios ateities – arba bent jau aiškaus atlygio dabar. Ir jei to nėra, vidinis klausimas nebe „ar keisti“, o „kada“.
Apklausoje „Forsa“ 2026 m. sausį Vokietijoje dalyvavo apie 3400 dirbančių suaugusiųjų, mokančių socialinio draudimo įmokas.
Šaltinis: https://www.heidelberg24.de/verbraucher/verbraucher-magazin/zu-wenig-gehalt-und-aufstiegschancen-gen-unzufrieden-am-arbeitsplatz-zr-94154196.html
