Įsivaizduokite, kad einate lauku ir staiga prieš jus atsiveria bedugnė. Tai ne filmo scena, o realybė Kinijos Šansi provincijoje. Ten plyti Pinglu lūžio slėnis – milžiniškas, 10 kilometrų ilgio įtrūkimas, kuris atrodo taip, lyg kažkas būtų paėmęs ir perplėšęs žemę pusiau.
Nors antraštės skamba baugiai, šis darinys nėra vienos nakties katastrofa. Tai – unikalus geologinis „tortas“, kurį suformavo galingos jėgos po mūsų kojomis ir… paprasčiausias vėjas bei vanduo.
Kas nutiko žemei?
Šis 10 km ilgio „randas“ (oficialiai vadinamas Pinglu lūžio slėniu) yra Lioso plynaukštėje (Loess Plateau). Tai vieta, kuri geologams yra tikras lobynas.
Kodėl žemė čia skyla?
- Tektoninis imtynių ringas: Giliai po žeme vis dar vyksta kova. Eurazijos ir Indijos tektoninės plokštės nuolat stumdosi. Šis spaudimas priverčia žemės plutą trūkinėti, sukeldamas lūžius.
- Liosas – dulkės, tapusios uoliena: Visa ši teritorija padengta storu lioso sluoksniu. Liosas – tai per tūkstančius metų vėjo suneštos dulkės, kurios susigulėjo į uolieną. Ji yra labai derlinga, bet turi vieną didelę bėdą – yra itin trapi.
Kai tektoniniai judesiai sujudina žemę, o lietus ir vėjas (erozija) pradeda veikti liosą, jis tiesiog „išplaunamas“. Taip susidaro statūs, dramatiški skardžiai ir gilios įdubos, kurias matome šiandien.
Kodėl tai svarbu mums visiems?
Pinglu slėnis nėra tik gražus vaizdas turistams ar galvosūkis mokslininkams. Tai vieta, kurioje susiduria gyvybė ir pavojus.
- Aukso vertės žemė: Lioso dirvožemis yra vienas derlingiausių pasaulyje. Būtent čia, Šansi ir aplinkinėse provincijose, tūkstančius metų klestėjo Kinijos civilizacija, nes žemė davė gausų derlių.
- Pavojinga pusiausvyra: Tačiau ta pati žemė yra labai nestabili. Erozija čia – milžiniška problema. Jei nebus imamasi priemonių (pvz., miškų atsodinimo), šie milžiniški plyšiai gali plėstis, pasiglemždami dirbamus laukus ar net gyvenvietes.
Ką sako mokslininkai?
Šiandien šią „žaizdą“ stebi ne tik vietiniai ūkininkai, bet ir palydovai iš kosmoso. Mokslininkai naudoja modernias technologijas (nuotolinį stebėjimą, izotopinę analizę), kad suprastų, kaip greitai plečiasi plyšys.
Tai priminimas, kad Žemė po mūsų kojomis nėra statiška. Ji juda, kvėpuoja ir keičiasi, o Pinglu slėnis – tai atviras langas į šiuos galingus procesus.
