Atrodo neįtikėtina, tačiau vienas didžiausių mūsų planetos pokyčių jau vyksta — ir tai ne filmo scenarijus. Afrikos žemyne formuojasi milžiniškas plyšys, kuris ateityje gali visiškai pakeisti žemėlapį: Somalio pusiasalis gali atsiskirti, o tarp jo ir žemyno atsiras naujas vandens telkinys.
Procesas vyksta lėtai, bet neišvengiamai. Ir nors paviršiuje tai dar neatrodo dramatiška, Žemės gelmėse kaupiasi jėgos, galinčios pakeisti ištisų regionų ateitį.
Rytų Afrika – geologinių pokyčių epicentras
Rytų Afrika jau seniai laikoma viena aktyviausių geologinių zonų. Po paviršiumi čia veikia sudėtingi tektoniniai mechanizmai, spaudžiantys žemyną iš vidaus.
Mokslininkai pabrėžia, kad kalbame ne apie staigią katastrofą, o apie natūralų, milijonus metų trunkantį procesą, kuris lėtai, bet užtikrintai formuoja naują žemyno kontūrą.
Rytų Afrikos plyšys — dar vadinamas Afrikos plyšių zona — jau matomas geografiniuose žemėlapiuose. Jis driekiasi dviem kryptimis:
- per Etiopiją ir Keniją,
- nuo Ugandos iki Malavio.
Šiose vietose žemė tiesiog traukiasi į skirtingas puses, palikdama griūvančius paviršiaus sluoksnius.
Kas vyksta Žemės gelmėse?
Palydoviniai stebėjimai ir kompiuteriniai modeliai rodo: žemynas pamažu tempiasi. Jo priežastis slypi mantijos sluoksnyje, vadinamame astenosfera. Čia karšta, judri medžiaga:
- plečiasi,
- silpnina virš jos esantį kietą litosferos sluoksnį,
- galiausiai sukelia skilimus paviršiuje.
Kai įtempimas pasiekia kritinę ribą, pluta pradeda trūkinėti. Tai procesas, panašus į duonos kepalo skilimą, kai jis ima kilti.
Jei šie procesai tęsis, viena Afrikos dalis gali atskirti nuo kitos, o tarp jų atsivers naujas vandenynas. Tai gali užtrukti milijonus metų — tačiau kryptis jau aiški.
Kaip ateityje gali atrodyti Afrika?
Jeigu tempimasis vyks tuo pačiu greičiu, Somalio pusiasalis palaipsniui nutols nuo žemyno masyvo. Tarp jų ims kauptis vanduo — pirmiausia ežerai, vėliau jūros tipo baseinai, o galiausiai — vandenynas.
Tai ne pirmas toks atvejis planetos istorijoje. Panašūs procesai:
- kadaise padalijo Afriką ir Pietų Ameriką,
- suformavo Atlanto vandenyną,
- pakeitė senųjų žemynų ribas.
Planetos paviršius — gyvas, nors ir juda lėtai.
Kodėl tai svarbu ne tik mokslininkams?
Skilimas turi ilgalaikių pasekmių:
- keisis klimatas atskiruose regionuose,
- gali persitvarkyti upių tinklai,
- atsiras naujų uostų ir pakrančių zonų,
- keisis ekosistemos ir migracijos keliai.
Tai taip pat atvers naujas ekonomines galimybes — nuo transporto iki energetikos, tačiau kartu kels ir didelius iššūkius.
Žemynai niekada nebūna „vietoje“
Plokščių tektonika — procesas, kai žemynai juda, grimzta, kyla ar susiduria — veikia nuolat. Dėl to formuojasi kalnai, griūva slėniai, gimsta vandenynai. Tai primena, kad Žemė nėra statiška — mes gyvename planetoje, kuri nuolat keičiasi.
Afrikos plyšys — vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip šie pokyčiai vyksta mūsų laikais. Galbūt per artimiausius šimtus metų nieko drastiško nepamatysime, tačiau pradžia jau padėta. Žemynas lėtai, bet negrįžtamai — formuojasi iš naujo.
Šaltinis: https://tech.wp.pl/kontynent-rozpada-sie-na-naszych-oczach-pekniecie-ciagle-rosnie,7240238062746592a
