Sekmadienį, gruodžio 21 d. lygiai 17:03 val., prasideda astronominė žiema. Daugeliui tai reiškia tamsą, trumpas dienas ir ilgas naktis, tačiau dangaus stebėtojams – tai pats geriausias metų laikas. Žiema atveria dangų taip, kaip joks kitas sezonas: ankstyvos sutemos, gilios naktys ir ryškūs kosminiai objektai, kuriems pamatyti nereikia nemiegoti iki paryčių.
Tai metas, kai net trumpas vakarinis pasivaikščiojimas gali virsti kelione po Saulės sistemą.
Astronominė žiema – kodėl ji ypatinga
Astronominė žiema prasideda tuo momentu, kai Saulė pasiekia žemiausią savo metinės kelionės tašką danguje ir stovi ties Ožiaragio atogrąža. Šiaurės pusrutulyje tai reiškia trumpiausią dieną ir ilgiausią naktį. Šiemet astronominė žiema truks iki kovo 20 d. 16:48 val., kai ateis pavasario lygiadienis.
Būtent šis dangaus išsidėstymas yra idealus stebėtojams: jau apie 16 valandą danguje pasirodo pirmieji ryškūs objektai, o netrukus įsivyrauja tikra nakties tamsa. Tai reiškia, kad nereikia laukti vidurnakčio – gražiausi vaizdai pasiekiami dar vakare.
Jupiteris – neabejotinas žiemos karalius
Ryškiausias šios žiemos dangaus objektas bus Jupiteris. Jis švies ryškiau nei bet kuri kita žvaigždė ir bus matomas didžiąją nakties dalį. Net ir visiškai pradedantieji jį atpažins be vargo.
Jupiterį lengva rasti orientuojantis pagal žvaigždynus: netoliese matomi Dvyniai su ryškiomis žvaigždėmis Kastoras ir Poluksas, o kiek toliau – Orionas ir Sirijus, ryškiausia naktinio dangaus žvaigždė.
Net su paprastais žiūronais galima pamatyti Jupiterio palydovus – keturias Galilėjaus mėnulių šviesias „žvaigždutes“, kurios kas vakarą keičia padėtį.
Saturnas, Venera ir sunkiai pagaunamas Merkurijus
Saturnas šią žiemą bus gerokai kuklesnis. Vakaro metu jis laikysis žemai virš horizonto, todėl geriausia jį stebėti netrukus po sutemų, kol planeta dar nepaskendo vakarinio dangaus švytėjime.
Antroje žiemos pusėje vis daugiau dėmesio pritrauks Venera, pamažu tampanti ryškiausiu vakaro dangaus tašku. Vasarį, esant geroms oro sąlygoms ir turint šiek tiek kantrybės, galima bandyti pamatyti ir Merkurijus – vieną sudėtingiausiai stebimų planetų dėl jos artumo Saulei.
Mėnulis ir planetos: gražiausi žiemos susitikimai
Žiemos mėnesiais netrūks įspūdingų Mėnulio ir planetų artimų susitikimų. Tokios akimirkos ypač naudingos pradedantiesiems, nes leidžia lengviau išmokti atpažinti dangaus objektus.
- Mėnulis šalia Jupiterio – sausio 3 ir sausio 31 d.
- Mėnulis šalia Saturno – gruodžio 27 d., sausio 23 d. ir vasario 20 d.
- Mėnulis šalia Veneros – vasario 18 d.
Plonas Mėnulio pjautuvas, kabantis greta ryškios planetos netoli horizonto, dažnai tampa vienu gražiausių viso sezono vaizdų.
Kvadrantidų meteorų lietus – trumpas, bet intensyvus
Sausio pradžia verta dėmesio dar dėl vienos priežasties. Kvadrantidų meteorų lietus piką pasieks sausio 3 d. Esant palankioms sąlygoms, galima išvysti kelias dešimtis meteorų per valandą. Tai vienas intensyviausių metų meteorų lietų, nors jo aktyviausias laikotarpis trunka neilgai.
Mėnulio užtemimas – bet ne visiems matomas
Žiemos kalendoriuje numatytas ir visiškas Mėnulio užtemimas kovo 3 d. Deja, šio reiškinio mūsų regione stebėti nepavyks. Kito visiško Mėnulio užtemimo, matomo šiame krašte, teks laukti iki 2028 m. gruodžio 31 d.
Kaip stebėti žiemos dangų ir kuo mažiau sugadinti įspūdį
Norint mėgautis žiemos dangumi, teleskopas nėra būtinas. Pakanka plikos akies ir kelių minučių kantrybės – akims reikia laiko prisitaikyti prie tamsos.
Žiūronai gali tapti tikru atradimu: su jais atsiveria žvaigždžių spiečiai, Jupiterio palydovai ir subtilios Paukščių Takas struktūros. Turint teleskopą, žiema taip pat tinkamas metas bandyti pamatyti Uranas ir Neptūnas, nors tam prireiks tikslių dangaus žemėlapių.
Svarbiausias patarimas – pasitraukti iš miesto. Net keli kilometrai nuo gatvių apšvietimo gali visiškai pakeisti tai, ką matote danguje. Žiema dangaus stebėtojams yra gražiausias metų laikas, todėl vietoj skundų dėl tamsos verta tiesiog pakelti akis aukštyn.
Ačiū👍😍