Ar prisimenate 1994 metų žiemos olimpines žaidynes Lilehameryje, Norvegijoje? Sniegu padengtus kalnus, ledinius stadionus ir tikrą žiemos pasaką? Jei taip, pasiruoškite nemaloniai minčiai – tokios žaidynės gali tapti praeitimi.
Mokslininkai ir sporto organizatoriai vis garsiau kalba apie grėsmę, kurios ignoruoti nebeįmanoma. Klimato kaita sparčiai keičia pasaulio žemėlapį, o kartu – ir žiemos sporto ateitį. Šiltesnės žiemos, trumpėjantis sniego sezonas ir vis dažnesni ekstremalūs orų svyravimai kelia realų pavojų pačiam žiemos olimpinių žaidynių egzistavimui.
Mažėjantis pasaulio žiemos žemėlapis
Šių metų vasarį Milano ir Kortinos d’Ampeco regionuose Italijoje vyks dar vienos žiemos olimpinės žaidynės. Tačiau net ir ši šalis, garsėjanti Alpių kurortais, jau susiduria su rimtomis problemomis. Pastaraisiais dešimtmečiais natūralaus sniego kiekis čia sumažėjo labiausiai per 40 metų.
Tyrimai rodo, kad situacija tik blogės. Profesorius Danielis Scottas ir docentas Robertas Steigeris, kurių duomenimis remiasi Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK), pateikia nerimą keliančius skaičius. Šiuo metu pasaulyje yra 93 kurortai, turintys pakankamą infrastruktūrą aukščiausio lygio žiemos sporto varžyboms. Tačiau iki 2050 metų tik 52 iš jų galės patikimai užtikrinti pakankamą sniego gylį ir tinkamą temperatūrą olimpinėms varžyboms.
O iki 2080-ųjų situacija gali tapti dar dramatiškesnė – tyrėjų teigimu, liks vos apie 30 vietų, tinkamų tokiam renginiui.
Jei atsižvelgiama į TOK reikalavimą, kad miestas šeimininkas jau turėtų bent 80 procentų reikalingų stadionų ir infrastruktūros, galimų vietų skaičius susitraukia dar labiau. Tai reiškia, kad ateityje pasirinkimas gali tapti itin ribotas.
Dirbtinis sniegas – gelbėtojas ar nauja problema?
Daugelis gali manyti, kad sprendimas paprastas – jei nėra natūralaus sniego, galima pasigaminti dirbtinį. Tačiau realybė kur kas sudėtingesnė.
Dirbtinio sniego gamybai reikalinga žema temperatūra ir sausas oras – sąlygos, kurios dėl klimato kaitos tampa vis retesnės. Be to, šis procesas reikalauja milžiniškų energijos ir vandens išteklių.
Skaičiai kalba patys už save. Vien 2026 metų žiemos žaidynėms Italijoje sniego gamybai prireiks net 946 milijonų litrų vandens – tai atitinka maždaug 380 olimpinių baseinų talpą. Tam teko statyti naujus aukštikalnių vandens rezervuarus, kad būtų sukauptas reikiamas kiekis.
„Be vandens nebūtų žaidimų“, – tiesiai sako Strasbūro universiteto hidrologijos profesorė Carmen de Jong.
Nors energetikos bendrovė „Enel“ garantuoja, kad olimpinėms žaidynėms bus naudojama tik atsinaujinanti elektra, pats sniego gamybos procesas kelia rimtų ekologinių klausimų. Kuo daugiau reikia dirbtinio sniego, tuo labiau didėja ir aplinkosauginė našta.
TOK svarsto radikalius pokyčius
Tarptautinis olimpinis komitetas jau pripažįsta problemos mastą. Organizacija svarsto galimybę žiemos olimpines žaidynes rengti visiškai nauju formatu.
Vienas iš siūlomų sprendimų – nuolatinė žaidynių rotacija tarp kelių patikimų vietų, kur klimato sąlygos vis dar išlieka tinkamos. Taip pat svarstoma varžybas rengti anksčiau sezono metu, kol dar yra didesnė tikimybė sulaukti natūralaus šalčio ir sniego.
„Klimato kaita jau dabar verčia mus permąstyti, kur ir kaip ateityje bus rengiamos žiemos olimpinės žaidynės“, – teigia Karlas Stossas, vadovaujantis TOK padaliniui, atsakingam už būsimų miestų šeimininkų atranką.
Kai kurie miestai jau „išbraukiami“ iš sąrašo
Dar vienas nerimą keliantis ženklas – daugelis ankstesnių olimpinių miestų ateityje greičiausiai nebegalės priimti žaidynių. TOK jau dabar vertina, kad tokios vietos kaip Grenoblis, Šamoni, Garmišas-Partenkirchenas ar net Sočis nebeatitiks klimato reikalavimų.
Net tradiciškai žiemiški miestai, tokie kaip Oslas, Vankuveris ar Sarajevas, priskiriami „klimato požiūriu rizikingų“ vietovių kategorijai. Tai reiškia, kad net šie regionai ateityje gali nebesugebėti užtikrinti stabilios žiemos.
„Klimato kaita neišvengiamai pakeis žiemos olimpinių žaidynių geografiją. Klausimas tik vienas – kaip stipriai ir kaip greitai“, – pabrėžia profesorius Danielis Scottas.
Ar žiemos olimpinės žaidynės taps prabanga?
Visa ši situacija kelia daug platesnį klausimą: ar ateityje žiemos olimpinės žaidynės taps retu, itin brangiu ir tik kelioms šalims prieinamu renginiu?
Jei natūralus sniegas taps retenybe, o dirbtinis jo gaminimas vis labiau brangs, žaidynių organizavimas gali tapti ekonomiškai ir ekologiškai nebeatperkantis.
Jau dabar matome, kad klimato kaita keičia ne tik aplinką, bet ir sporto pasaulį. Slalomo trasos trumpėja, sniego danga plonėja, o varžybų grafikai vis dažniau priklauso ne nuo sportininkų, o nuo oro prognozių.
Ateitis – neaiški, bet signalai aiškūs
Kol kas žiemos olimpinės žaidynės dar vyksta ir artimiausiais metais tikrai neišnyks. Tačiau kryptis akivaizdi: tradicinė žiemos sporto šventė, kokią pažino ankstesnės kartos, pamažu tampa vis sunkiau įgyvendinama.
Jei klimato kaita ir toliau spartės, ateities kartoms gali tekti pasakoti apie tikras, snieguotas žiemos olimpiadas taip pat, kaip dabar pasakojame apie Lilehamerį 1994-aisiais – kaip apie gražų, bet nebegrįžtantį laiką.
Ir tai, ko gero, yra didžiausias pralaimėjimas, kurio joks sportas niekada nenorėjo patirti.
Šaltinis: https://www.euronews.com/green/2026/01/16/these-european-cities-wont-be-able-to-host-future-winter-olympics-due-to-climate-change
