Žiema Europoje sparčiai artėja, o pirmosios šalnos jau primena apie besikeičiančius orus. Pastaraisiais metais Lietuva ir visa Vidurio Europa kentėjo nuo šiltų žiemų, kurios kėlė iššūkius tiek gyventojams, tiek žiemos sporto mėgėjams. Tačiau naujausios prognozės, remiantis Europos vidutinės trukmės orų prognozių centru (ECMWF) ir kitais modeliais, rodo vilties ženklus: sniego danga žemyno šiaurėje ir rytuose turėtų didėti, o La Niña reiškinys gali atnešti daugiau šalčių. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, ką rodo žemėlapiai ir modeliai, kaip tai paveiks Lietuvą ir ką gyventojai turėtų žinoti, kad būtų pasiruošę – nuo eismo saugumo iki energijos taupymo. Suprasdami šiuos orų pokyčius, galėsime geriau prisitaikyti prie sezono, kuris gali būti šaltesnis nei įprasta.
Kodėl žiemos prognozės tokios svarbios Lietuvai?
Žiema ne tik keičia kasdienybę – ji daro įtaką viskam: nuo žemės ūkio iki transporto ir sveikatos. Lietuva, esanti Vidurio Rytų Europoje, dažnai patiria mišrius orus: šiltus periodus su lietumi ir staigius šalčius su sniegu. Remiantis ECMWF duomenimis, bendras Europos sniego kiekis bus artimas vidutiniam, bet su anomalijomis: mažiau sniego pietuose ir vakaruose, daugiau – šiaurėje ir rytuose, įskaitant Baltijos regioną. Tai reiškia, kad Lietuva gali tikėtis daugiau sniego nei per pastaruosius 30 metų vidurkį, ypač sausio ir vasario mėnesiais. Tačiau prognozėse nėra garantijos – jos remiasi istoriniais duomenimis ir modeliais, kurie atsižvelgia į globalius veiksnius, tokius kaip vandenynų temperatūros.
Prognozuojama sniego situacija Europoje: žemėlapių analizė
„Severe Weather Europe“ ir ECMWF modeliai piešia aiškų vaizdą: žiema 2025–2026 m. Europoje bus dinamiška, su daugiau sniego šiauriniuose regionuose. ECMWF sezono vidurkio prognozė rodo, kad didžiojoje žemyno dalyje sniego anomalija bus neigiama – mažiau nei įprastai, – bet Baltijos šalys ir Skandinavija patirs teigiamus pokyčius. Pavyzdžiui:
- Šiaurės Europa (Skandinavija, Baltijos šalys): Virš vidutinio sniego kiekio, ypač sausio mėnesį. Žemėlapiai rodo raudonas anomalijas (daugiau sniego) nuo Norvegijos iki Estijos ir Lietuvos.
- Vidurio Europa (Lenkija, Vokietija, Čekija): Artima vidurkiui, bet su mažesniais kiekiais gruodį; daugiau sniego vasarį dėl šalčių protrūkių.
- Pietų Europa (Alpės, Balkanai, Ukraina): Mažiau sniego – iki dviejų kartų mažiau nei vidutiniškai, ypač Alpėse ir pietiniuose Balkanuose.
Britanijos meteorologijos tarnybos (UKMO) modelis patvirtina šią tendenciją: Šiaurės Europoje sniego danga bus „labai balta”, o Vidurio Europoje – ryškus trūkumas pietiniuose rajonuose, bet ne Baltijoje. Mėnesinė prognozė rodo:
| Mėnuo | Europos Sniego Anomalija | Lietuvos Prognozė |
| Gruodis 2025 | Mažiau nei vidutiniškai (neigiama) | Lengvas sniegas, bet daugiau šalnos; temperatūra artima 0 °C |
| Sausis 2026 | Artima vidurkiui, daugiau šiaurėje | Padidėjęs sniegas (iki 20–30 cm dangos), šalnos iki -10 °C |
| Vasaris 2026 | Teigiama šiaurėje, neigiama pietuose | Snieguota pradžia, stiprūs šalčiai; galimi protrūkiai iš Rytų |
| Kovas 2026 | Mažėjantis sniegas, bet daugiau kalnuose | Pavasarinis tirpimas, bet daugiau sniego nei pernai |
Šie žemėlapiai grindžiami anomalijų analize: raudonos zonos reiškia daugiau sniego, mėlynos – mažiau. Lietuvai tai reiškia, kad Aukštaitijoje ir Dzūkijoje sniego bus daugiau nei pajūryje, kur snaigės labai greitai gali virsti lietumi.
Kokia žiema laukia Lietuvoje?
Lietuvai, kaip Baltijos šaliai, prognozė yra optimistiškesnė nei pietiniams kaimynams. ECMWF duomenys rodo, kad gruodis prasidės šiltai (iki +5 °C pietuose), bet nuo sausio temperatūra kris iki -5…-10 °C, o vasarį galimi net -15 °C protrūkiai iš Sibiro. Sniego danga Vilniuje ir Kaune gali siekti 15–25 cm vasario viduryje, palyginti su 5–10 cm pernai.
La Niña ir kiti veiksniai
Prognozių pagrindas – globalūs reiškiniai. La Niña, kuri formuojasi Ramiajame vandenyne, atvėsina vandenis ir keičia atmosferos srautus, atnešdama šaltį į Šiaurės pusrutulį. Lietuvai tai reiškia:
- La Niña didina šalčių tikimybę Vidurio Europoje, ypač vasario mėnesį.
- Baltijos regione sniegas bus dažnesnis dėl šaltų oro masių iš Arktikos ir Sibiro.
- Jis bus nestabilus, leidžiantis šaltam orui prasibrauti į pietus. Tai padidina sniego ir šalnos periodų tikimybę sausio pradžioje.
Kiti veiksniai, kaip Šiaurės Atlanto osciliacija (NAO), gali sukelti staigius pokyčius: teigiama NAO – daugiau lietaus, neigiama – šalčių. Prognozės rodo, kad La Niña silpnės kovą, tad pavasaris gali būti švelnesnis.
Sekite Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą (LHT) kas savaitę – prognozės tikslėja.
Ši žiema gali būti ta, kuri grąžins „tikrą žiemą” Lietuvai: šaltesnę, su daugiau sniego, bet pilną galimybių. Nors modeliai rodo teigiamus pokyčius, orai liks nenuspėjami – tad būkite pasiruošę ir mėgaukitės sezonu. Jei prognozės pasitvirtins, laukia baltos Kalėdos ir ilga žiema!
